Traumos patiriamos įvairiomis aplinkybėmis: užstringa ratas, nesuvaldo transporto priemonės lėkdami dideliu greičiu, neretai kelyje netikėtai pasipainioja išbėgęs pėsčiasis.
„Kai paspirtukinkas krenta, pasekmės dažniausiai būna labai skaudžios“, – sako LR Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.
Pasak specialisto, pagrindinės klaidos, kurias pastebi ir policijos pareigūnai, padaromos, kai elektrinių paspirtukų vairuotojai važiuoja šaligatviu.
„Nerimą kelia jų elgesys, kai prasilenkia su pėsčiaisiais. Dažnai prasilenkia tikrai didesniu greičiu negu leidžia Kelių eismo taisyklės, o jos numato, kad elektriniu paspirtuku, dviračiu galima lenkti pėsčiąjį ne didesniu nei 3-7 km per valandą greičiu. Toks yra pėsčiojo ėjimo greitis. O neretai paspirtukininkai pralekia maksimaliu greičiu, kuris siekia ir 25 km per valandą“, – pastebi V.Pumputis.
Jokiu būdu negalima skubėti, greitai važiuoti šaligatviu, kai šaligatviu eina pėstieji. Pagal Kelių eismo taisykles važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Patarėjo teigimu, tokiomis aplinkybėmis dažniausiai ir įvyksta eismo įvykiai: kai pėsčiasis netikėtai pakeičia judėjimo kryptį, užkliudo elektrinio paspirtuko vairuotoją. Šis krenta nuo paspirtuko, verčiasi kūliais. Pasekmės būna pakankamai skaudžios, įvairūs sužeidimai ir gana sudėtingos traumos.
„Policija fiksuoja įvykius su sužeidimais, tada, kai yra iškviečiama greitoji medicinos pagalba, kai nukenčia stipriau vienas ar kitas eismo dalyvis. Pernai metų duomenimis tokių eismo įvykių buvo per 100 visoje Lietuvoje, kai nukentėjo elektrinių paspirtukų vairuotojai. Tai pakankamai nemažas skaičius“, – sako V.Pumputis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad praėjusiais metais buvo fiksuotos 2 paspirtukininkų žūtys.
Kaltas greitis
Specialistai atkreipia dėmesį, kad maksimaliai leidžiamas paspirtukų greitis – 25 km per valandą – yra labai nemažas greitis, deja, ne visi eismo dalyviai galvoja apie galimas pasekmes ir kelyje laukiančius netikėtumus.
„Neretai paspirtukininkas galvoja, kad nelaimė gali atsitikti kitam, o ne jam. Net ir didelis atsargumas ne visada padeda, nes eismo įvykį gali nulemti ir atsitiktinės aplinkybės: nelygus kelias, neįvertino eismo sąlygų, nepastebėjo kito eismo dalyvio: dviratininko ar pėsčiojo. Tų aplinkybių gali būti daug, todėl budrumas ir atidumas yra labai svarbu. Ypač kai naudojasi bendra erdve su pėsčiaisiais ir dviratininkais. Elektrinių paspirtukų vairuotojai turėtų prognozuoti eismo situaciją ir važiuoti žymiai lėčiau: ir Gedimino prospekte, ir senamiestyje ir kitose zonose, kur pasitaiko daugiau pėsčiųjų“, – pastebi V.Pumputis.
Laiku pasirūpinti paspirtukų technine būkle
Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas V.Pumputis atkreipia dėmesį, kad ne visi elektrinių paspirtukų naudotojai laiku pasirūpina jo technine būkle. Tie, kurie yra daugiau pavažinėti, jau gali turėti problemų su stabdymo įrenginiais.
„Pagrindinė, gal ir aštriausia problema, apie kurią mažai kalbame, paspirtukų galingumas ir greitis. Jeigu elektrinis paspirtukas važiuoja daugiau nei 25 km. per valandą greičiu, jie jau yra priskiriami prie mopedų. Atlikus ekspertizę ir nustačius, kad paspirtukas yra galingesnis, atsiranda pareiga pateikti vairuotojo pažymėjimą, draudimą, registracijos liudijimą. Jeigu tie dokumentai nepateikiami, gali grėsti ir nemažos sankcijos“, – tvirtina V.Pumputis.
Specialisto teigimu, eismo dalyvis turėtų tiksliai žinoti, kokiu paspirtuku važiuoja, kokios yra jo techninės charakteristikos, tam, kad išvengtų skaudžių pasekmių.
„Galingesni paspirtukai yra skirti naudotis uždarose teritorijose, ne viešame eisme“, – teigia specialistas.
Tie patys takai, tos pačios ir taisyklės
Specialistas sako, kad paspirtukininkai gana sėkmingai dalinasi dviračių takais su dviratininkais, visi laikosi susitarimo, kad reikia važiuoti dešine puse, todėl nėra didelių bėdų.
„Jie turi savo zoną, sėkmingai ja naudojasi. Vienintelis jų pageidavimas, kaip ir dviratininkų, kad tokių takų būtų daugiau“, – pastebi V.Pumputis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V. Grašys akcentuoja, kad paspirtukininkai yra eismo dalyviai, todėl jie privalo laikytis Kelių eismo taisyklių.
„Noriu akcentuoti, kad asmuo, vairuodamas elektrinį paspirtuką, privalo laikytis kelių eismo taisyklių, kurios apibrėžia dviratininko teises ir pareigas. Kelių eismo taisyklės suaugusiems rekomenduoja segėti saugos šalmą važiuojant elektriniais paspirtukais ir dviračiais. O žmonėms iki 18 metų – šalmas privalomas. Vaikas iki 14 metų negali važiuoti elektriniu paspirtuku. „Vienas iš esminių pažeidimų, kad tėvai, suaugę žmonės, rodo netinkamą pavyzdį vaikams, važiuoja elektriniu paspirtuku nedėvėdami šalmo. Suaugusiems tai yra tik rekomendacija, bet vaikams iki 18 metų tai yra privaloma. Jeigu suaugęs nedėvi šalmo, tai nenorės jo užsidėti ir vaikas“, – tvirtina V.Grašys.
Pareigūnas pamini ir dar vieną dažną pažeidimą, kai elektriniu paspirtuku važiuojama pėsčiųjų perėja, nors pagal kelių eismo taisykles pėsčiųjų perėjoje reikia nulipti nuo paspirtuko ir jį persivesti. Taip pat jokiu būdu negalima vienu paspirtuku važiuoti dviese.
Elektrinių paspirtukų daugės, tad saugus jų naudojimas privalo tapti norma
LR Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas V. Pumputis įsitikinęs, jog elektrinių paspirtukų daugės.
„Tai labai sveikintina susisiekimo priemonė, kuri labai prisideda prie darnaus judumo. O tie, kurie jau yra įsigiję, įsitikino, jog tai tikrai nepakeičiama transporto priemonė, o kad elektrinių paspirtukų skaičius augtų reikalinga tinkama infrastruktūra“, – sako specialistas.
Pasak jo, darnaus judumo planai yra įgyvendinami, ambicijos didelės, kiekvienais metais planuojama nutiesti po keliasdešimt kilometrų takų ir ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Lietuvoje, tad kiekvienais metais matysime vis daugiau važiuojančių elektriniais paspirtukais. O augant šių transporto priemonių skaičiams, saugus jų naudojimas privalo tapti mūsų kultūros dalimi.
Dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama:
1. Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus;
2. Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
3. Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
4. Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
5. Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
6. Būti velkamiems kitų transporto priemonių;
7. Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
8. Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
9. Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
