Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, knygų rašytojas Selemonas Paltanavičius pasakojo, kad elektromobilis yra ne pirmas ir ne paskutinis žmogaus išradimas: „Šią transporto priemonę išradus ir patobulinus, pasirodo, kad padaryta per daug gerai“.
Pasak pašnekovo, elektromobilio variklis dirba taip tyliai, kad jo negirdi ne tik laukiniai gyvūnai, bet ir žmonės didmiesčiuose.
„Dėl tylaus važiavimo gyvūnai negirdi automobilio, todėl jo ir nebijo“, – kalbėjo S.Paltanavičius.
Anot pašnekovo, automobilio šviesos daro mažesnę įtaką gyvūnams nei variklio garsas: „Jau reikėtų pradėti galvoti išorines elektromobilių apsaugos priemones, kad dviratininkai, pėstieji ir žvėrys galėtų į juos atkreipti dėmesį“.
Taip pat vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų minėjo, kad žvėrys labiau girdi automobilio variklį, o ne padangas: „Padanga sukelia tam tikrą švilpimo garsą. Ta padangos trintis panaši į medžių lapų šlamėjimą, o į jį niekas nereaguoja. Automobilio variklis gyvūnams yra svetimas garsas, todėl jį išgirdę – slepiasi“.
Gamtininkas Andrius Gaidamavičius sutinka su tuo požiūriu, kad elektromobiliai yra tylūs, nes jų skleidžiamas triukšmas kyla tik iš padangų.
A.Gaidamavičius mano, kad žvėrys priprato prie automobilių, todėl į juos nebereaguoja.
„Aš pats važinėju su dyzeliniu automobiliu, todėl pastebiu, kad kai sustoju prie bebro, tai jis net į mane nereaguoja. Net vilkai, kurie anksčiau buvo mažai matomi, vis dažniau atsiranda keliuose. Gyvūnai per stiklą žmogaus nemato, o prie automobilių jau priprato“, – pasakojo A.Gaidamavičius.
Pašnekovas minėjo, kad vis dėl to būna gyvūnų, kurie nemėgsta triukšmo. Tai dažniausiai būna paukščiai, kurie įrašyti į raudonąją knygą arba lūšys.
Tačiau S.Paltanavičius pabrėžė, kad laukiniai gyvūnai nepripranta prie automobilio variklio garso, nes žvėrių populiacija atsinaujina kiekvienais metais: „Nuo rugpjūčio mėnesio stirnų jaunikliai populiacijoje sudaro apie 40–60 proc., o šernų populiacijoje jaunikliai sudaro 100 ar net 200 proc. Laukinių gyvūnų tėvai negali papasakoti apie automobilių garsą ir šviesas, todėl viskas įgyjama per patirtį“.
Anot pašnekovo, toje pačioje teritorijoje ilgai gyvenantis žvėris gali priprasti prie automobilių, bet pasitikėjimas transporto priemonėmis neišlieka: „Žvėris tik supranta, koks atstumas gali būti pavojingas“.
S.Paltanavičius mano, kad mokslo institucijos, kurios saugo gyvūnus, turėtų sukurti garsą skleidžiančias priemones elektromobiliams.
„Gamintojas visa tai galėtų inicijuoti, bet, aišku, viską galėtų padaryti ir gamtosauginės institucijos, medžiotojų organizacijos“, – svarstė S.Paltanavičius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis minėjo, kad gyvūnai labiau reaguoja į šviesą, judėjimą, todėl variklio garsas esą nedaro didelės įtakos.
„Greitai važiuojančio automobilio pagrindinis triukšmas kyla iš padangų. Elektromobilio variklis garso neskleidžia, todėl įdiegiamas dirbtinis garsas, kai jis važiuoja lėtai. Didžiausias pavojus kyla lėtai važiuojant aikštelėse, statantis automobilį prie prekybos centrų. Kai elektromobilis važiuoja greitai, triukšmas kyla iš padangų, todėl jo stiprinti dirbtinėmis priemonėmis nereikia“, – tvirtino V.Žuraulis.
Anot pašnekovo, mažesnis elektromobilio skleidžiamas garsas neturi įtakos laukiniams gyvūnams, nes triukšmas yra keliamas iš padangų. Taip pat V.Žuraulis mano, kad gyvūnai reaguoja į aukštesnio dažnio skleidžiamas bangas.
„Vilnius Tech“ automobilių inžinerijos katedros docentas pabrėžė, kad inžinerinės kelio priemonės – tvorelės ir atitvarai – labiausiai padeda apsisaugoti nuo susidūrimų su laukiniais gyvūnais.
Daugėja eismo įvykių
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigė, kad praeitais metais 1 155 automobilių vairuotojai susidūrė su žvėrimis. Elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių savininkai į tokius eismo įvykius su žvėrimis patenka gana retai – 2020 m. tokių žalų buvo 4, o šiais metais jau fiksuotos 6 tokio pobūdžio žalos.
„Pernai vidutinė nuostolio suma, susidūrus su žvėrimis, buvo didesnė nei 3 800 eurų. Praeitais metais elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių savininkams dėl susidūrimo su žvėrimis buvo išmokėta daugiau nei 15 300 eurų, o šiemet nuostolio suma jau viršija 16 500 eurų“, – komentavo A.Juodeikis.
Draudimo bendrovės duomenimis, skirtumų tarp elektromobilių ir kitų automobilių susidūrimuose su gyvūnais esą nepastebima. Padaryta žala būna gana standartiška – apgadinama priekinė elektromobilio ar hibridinio automobilio dalis: buferis, žibintai, grotelės, sparnas, variklio gaubtas, vidinės tvirtinimų dalys. Eismo įvykiai susidūrus su žvėrimis dažniausiai įvyksta tamsiu paros metu, bet nutinka ir dieną.
Draudimo bendrovės „Ergo“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas minėjo, kad elektromobiliai į eismo įvykius su laukiniais gyvūnais patenka labai retai, mat Lietuvoje tokių transporto priemonių registruota labai nedaug – „Regitros“ duomenimis, mažiau negu 1 proc.
Pasak pašnekovo, automobiliui susidūrus su laukiniu gyvūnu, žala gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tai priklauso nuo gyvūno dydžio ir smūgio stiprumo, nuo elektromobilio naujumo bei brangumo. Pavyzdžiui, nauji ir prabangūs automobilių modeliai patirs kelis ar net keliolika tūkstančių eurų siekiančią žalą.
„Susidūrus su laukiniu gyvūnu, dažniausiai apgadinamas automobilio priekis, apdailos detalės, žibintai“, – atskleidė draudimo bendrovės transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
