„Per paskutinius dvejus metus Kaune – nė vieno žuvusiojo perėjose, išskyrus vienintelį atvejį pernai, kai pėsčioji žengė į gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, – konstatavo Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Nauda akivaizdi – vadinamieji rombai tikrai veikia, atkreipdami vairuotojų dėmesį ir apsaugodami pėsčiuosius. Ne viena savivaldybė jau parodė susidomėjimą šiais ženklais, tad Kaunas pasirengęs savo patirtimi dalintis su kitais miestais.
Lietuvos keliuose anksčiau nematytą horizontalųjį ženklinimą Kauno savivaldybė prieš beveik trejus metus perėmė iš Japonijos miestų. Tekančios Saulės šalyje tokia priemonė jau seniai pasiteisinusi ir duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Rombų efektas matomas labai aiškiai. Skaičiai kalba patys už save – tragiškų nelaimių perėjose sumažėjo iki minimumo. Bet turime Vyriausybės atstovą Kaune, kuris, užuot tokią priemonę padėjęs įteisinti, skundžia ją teisėsaugai, o už tai miestui gresia baudos.
Tuo metu sostinėje į vaivorykštes gatvėse institucijos žiūri kur kas tolerantiškiau, nors visuomenėje reakcijos dėl to nepalyginamai priešiškesnės. Gal kažkam kliudo balta rombų spalva? Jeigu taip, menka bėda: galime rasti ir kitokių variantų, bet tik ne vaivorykštės spalvomis – čia kalbame apie veiksmingą kelio ženklą, o ne triukšmingą protesto išraišką.
O Vyriausybės atstovas, net ir būdamas Kauno konservatorių atstovės šeimos nariu, turėtų suprasti, kad jo darbas nėra vien tik kritikuoti ar skųsti, bet ir palaikyti žmonėms naudingus dalykus. Matyt, staigus karjeros šuolis taip apsuko galvą, kad įgytą valdžią tarnautojas naudoja ne visai žmonėms tarnauti“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tuo metu savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas užtikrino, kad miestas nelinkęs efektyvios priemonės atsisakyti: „Baudos baudomis, bet žmonių gyvybė yra už viską brangesnė. Jeigu bus prieita iki tokio kraštutinumo, baudą sumokėsiu, tačiau pėsčiuosius gatvėse rombai saugos ir toliau.“
Nuo 2018 metų rudens Kaune vairuotojus, artėjančius prie pėsčiųjų perėjų, pasitinka du ant kelio dangos išdažyti rombo formos simboliai. Pirmasis žymi 30 metrų atstumą iki perėjos. Tai atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu.
Kitas, artimesnis rombas reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos beliko 15 metrų. Tokios atžymos praverčia ne vien transporto vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes žmonės gali iš tolo įvertinti, ar perėjos link artėjantis automobilis mažina greitį.
Ieškoti naujų ir efektyvių sprendimų kauniečius paskatino itin skaudi eismo nelaimė vienoje Žemųjų Šančių perėjų, prieš kelerius metus nusinešusi paauglio gyvybę. Drauge su rombo formos ženklinimu miestas atnaujino daugumos pėsčiųjų perėjų apšvietimą, įrengė kryptinius LED žibintus, saugumo saleles, o kai kur naujai įdiegė šviesoforus bei išmaniąją šviesos signalizaciją, informuojančią vairuotojus apie gatvės link artėjančius pėsčiuosius.
Siūlo vadovautis KET
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad vieni žmonės nori, jog viskas vyktų pagal įstatymus ir Kelių eismo taisykles (KET), todėl tokiose vietose nėra ne tik rombų, bet ir vaivorykščių.
„Gal kartais reikia laikytis taisyklių ir nieko neišsigalvoti. Kai kurie žmonės turi dėmesingumo stoką, todėl rombai ir vaivorykštės jiems kelia sumaištį. Jeigu norime kažką daryti, tai reikėtų įteisinti rombus. Kauno savivaldybė turėtų inicijuoti pasiūlymą keisti KET“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo vairavimo instruktorius.
Saugaus eismo ekspertas aiškino, jog viską reikia sutvarkyti teisiškai: „Mes turime pasirinkti, kokios valstybės norime – anarchinės ar teisinės. Jei teisinės, tai viską reikia daryti pagal taisykles“.
Anot pašnekovo, Kauno savivaldybė truputį pasielgė savavališkai, nes paėmė ir patys nupiešė rombus gatvėse: „Už tą partizaninį marketingą tegul sprendžia atsakingi asmenys“.
A.Pakėnas pasakojo, kad patys rombai yra įspėjamasis ženklas bei kai kurie žmonės gali pagalvoti, jog tai yra pagrindinis kelias: „Kiek žmonių gerai žino taisykles? Visas naujoves reikia diegti labai atsargiai. Pavyzdžiui, šviesoforus pakeitė ir dabar du metus vairuotojai nepasuka į dešinę pusę, kol neužsidega papildoma šviesoforo sekcija“.
Pašnekovas mano, kad nubrėžus ir kituose miestuose rombus, gali kilti panika, nes keliuose važinėja „beraščių armija“ (nesilaiko KET). Anot jo, norint, jog visur keliuose būtų braižomi rombai, reikia skirti tam tikrą programą ir rodyti įvairius vaizdo įrašus.
„Pas mus dažniausiai kažką įveda ir numeta, o turėtų būti programa porą metų, kuri bus viešinama“, – svarstė A.Pakėnas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas teigė, kad rombas nėra numatyta eismo organizavimo priemonė prieš pėsčiųjų perėją KET, bet mano, jog tai galėtų būti įtvirtinta kaip kelio ženklas.
Pašnekovas mano, kad Vilniuje atsiradus tokiems rombams taip pat būtų saugiau pėstiesiems.
Be to, A.Šalomskas pabrėžė, jog negirdėjo, kad Kaune vairuotojai rombą sumaišytų su pagrindiniu ženklu.
