Kiek dar reikės nelaimių, kad savivaldybė sukrustų ir imtų taisyti klaidas, padarytas įrengiant miesto transporto stoteles?
Autobusų ir troleibusų vairuotojai, profesinės sąjungos valdininkams jau seniai bado pirštais, rodydami prastus pavyzdžius, bet tai – nė motais.
Dar blogiau. Savivaldybė baudžia vairuotojus, jie užsitraukia keleivių nemalonę, kai autobusas ar troleibusas stotelėje neprivažiuoja prie šaligatvio krašto.
O kaip privažiuosi, jeigu ten keleivių laukimo paviljonas, kelio ženklas ar medžio šaka? Juos užkliudysi ir apgadinsi transporto priemonę – mokėsi iš savo kišenės.
Stiklai supjaustė ranką
Prie Kalvarijų turgavietės nelaimė įvyko praėjusią savaitę, kai 6-ojo maršruto troleibusas išsukdamas iš stotelės sudaužė paviljono stiklą. Dūžtantys stiklai sužalojo 60 metų moterį, ji patyrė rankos traumą.
Medikai moterį dėl pjautinės rankos žaizdos išvežė į ligoninę. Sprendžiant iš įvykio vietoje likusių dėmių, ji neteko daug kraujo.
Paviljono stogelis šioje vietoje buvo įrengtas kone virš gatvės. Jį troleibusas ir kliudė galu išsukdamas iš stotelės.
Apie tai, kad paviljonai gatvėse įrengiami per arti šaligatvio krašto, „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinė sąjunga savivaldybę informavo prieš daugybę metų, bet tik 2015-aisiais sulaukė atsakymo.
Priežastis – šaligatvis?
Profsąjungos raštuose kaip blogas pavyzdys kaip tik ir buvo minima Kalvarijų turgavietės stotelė: „Troleibusai ir autobusai negali tinkamai privažiuoti prie kelkraščio, nes rizikuoja šoniniu veidrodžiu kliudyti paviljoną.“
Profsąjunga savivaldybės prašė patvirtinti protingus normatyvus, kokiu atstumu nuo gatvės turi būti statomi laukimo paviljonai, o jei tokie normatyvai yra – ištirti, ar jų laikomasi.
Atsakydamas savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas sutiko su įvardyta problema ir priminė, kad paviljonai turi būti statomi ne arčiau kaip 1,5 metro nuo perono krašto.
To reikalauja Statybos techninis reglamentas.
Tačiau valdininkai pridūrė, kad atsižvelgiant į keleivių pageidavimus, suderinus individualius projektus keleivių laukimo paviljonai įrengiami nestandartinių matmenų ir arčiau perono krašto.
Kalvarijų gatvėje šaligatvis labai siauras, esą dėl to paviljonas buvo sumontuotas arčiau gatvės.
Problemos neįžvelgia
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ dėl netinkamai įrengtų paviljonų problemos nemato iki šiol.
Anot jos atstovės Dovilės Marčinskaitės, visada įrengiant naujas ar pertvarkant miesto transporto stoteles atsižvelgiama į Statybos techninį reglamentą.
„Susisiekimo paslaugų“ atstovė aiškino, kad Kalvarijų gatvėje vyko remonto darbai ir troleibuso vairuotojui teko sudėtingai manevruoti. Esą dėl to transporto priemonės galas ir užkliudė paviljoną.
„Įprastomis sąlygomis viešojo transporto eismas šioje stotelėje vyksta sklandžiai, įvykių nebuvo pasitaikę. Kalvarijų gatvėje sugadintas paviljonas artimiausiu metu bus demontuotas“, – tikino D.Marčinskaitė.
Ji pridūrė, kad šiuo metu vertinamos galimybės praplėsti keleivių laukimo zoną Kalvarijų turgavietės stotelėje, taip pat šioje gatvėje planuojama įrengti miesto transportui skirtą A juostą.
Minėjo blogus pavyzdžius
Tuo metu Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vadovas Marius Markevičius jau daugybę metų kalba apie tai, kaip atmestinai ar nemokšiškai Vilnius tvarko miesto transporto infrastruktūrą.
„Kaip ir sovietiniais metais, vis dar nesugebame sutvarkyti įvažų taip, kad jos per metus po kiekvieno remonto neprasmegtų.
Mes vis dar nesugebame įrengti įvažų taip, kad būtų ir saugiai, ir tinkamai privažiuojama prie šaligatvio krašto.
Na, ir, žinoma, mes vis dar nesugebame pastatyti stulpų ar kontaktinio tinklo atramų taip, kad ši infrastruktūra nebūtų arba viduryje ir taip siauro šaligatvio, arba ten, kur į juos gali atsitrenkti pravažiuojanti miesto transporto priemonė“, – kalbėjo M.Markevičius ir pažymėjo, kad ne išimtis ir Kalvarijų turgavietės stotelė.
M.Markevičius klausė: kas yra tikrieji šio, prieš tai buvusių ir dar ateityje įvyksiančių analogiškų įvykių kaltininkai? Ar vairuotojai, kurių pareiga – privažiuoti kuo arčiau prie šaligatvio krašto, ar tokius projektus ruošiantys ir suderinantys biurokratai?
Mašinos aptaško keleivius
Anot M.Markevičiaus, problemas savivaldybei gali išvardyti kiekvienas autobuso ar troleibuso vairuotojas: „Savivaldybės sutartyse su vežėjais nurodyta, kokiu atstumu transporto priemonė turi privažiuoti prie šaligatvio, kad keleiviai į ją patogiai įliptų. Dėl to kyla daugybė konfliktų, kai tiesiog neįmanoma saugiai privažiuoti.“
M.Markevičius spėjo, kad paviljonai arčiau gatvių įrengiami tam, kad geriau matytųsi juose skelbiama reklama.
Vilniuje keleivių laukimo paviljonus įrengianti bendrovė „JC Decaux“ neatsakė „Sostinei“, ar atliekant šį darbą atsižvelgiama į vairuotojų pastabas bei kitus klausimus.
Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vadovas minėjo ir kitą bėdą: dėl to, kad paviljonai įrengti per arti važiuojamosios dalies, lyjant juose transporto laukiantys keleiviai neretai aptaškomi pravažiuojančių automobilių.
„Savivaldybė aiškina, kad statyti arčiau gatvės kai kuriuos paviljonus leidžiama tai individualiai suderinus. Tačiau kokie įstatymai tokius derinimus leidžia?“ – klausė M.Markevičius.
Tenka atlyginti nuostolius
„Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius pabrėžė, kad sostinėje per arti įrengiami ne tik paviljonai, bet ir kelio ženklai, kliūva ir medžių šakos: „Atrodo, niekam neįdomu, kad autobusų ir troleibusų veidrodžiai smarkiai išsikišę.“
Jei vairuotojas jais ką nors kliudo, veidrodį apgadina ir yra pripažįstamas kaltu, jam iš savo kišenės tenka pakloti maždaug 40 proc. atlyginimo – apie 400 eurų.
Tiek kainuoja naujų autobusų ir troleibusų veidrodžiai. Mat juos apgadinus keičiamas ne tik korpusas, bet visas veidrodis.
A.Markevičius pasakojo, kad baimindamiesi, jog taip neįvyktų, Savanorių prospekte autobusų ir troleibusų vairuotojai važiuoja antrąja eismo juosta, nors yra nubrėžta A juosta.
„Per arti važiuojamosios dalies esantys kelio ženklai, medžių šakos kelia pavojų ir transporto priemonėms, ir keleivių saugumui“, – įsitikinęs A.Markevičius.
Jis minėjo, jog apgadinti autobusą ar troleibusą galima ir dėl to, kad per ypač karštą vasarą mieste nuo sunkiasvorio transporto deformavosi daugybė įvažų: „Kai kur jos tokios, kad net dugnus siekia. O jeigu artėdamas prie šaligatvio krašto užkliudysi jį buferiu, laukia dar didesni nuostoliai.“
Į pastabas neatsižvelgia
Atsakydama vairuotojams dėl deformuotų įvažų savivaldybė aiškino, kad reikia pasirengti jų remonto viešiesiems pirkimams, juos atlikti. Taip, A.Markevičiaus žodžiais, vėluojama padaryti būtinus darbus mažiausiai tris mėnesius.
Pasak M.Markevičiaus, savivaldybė neatsižvelgia ir į kitas vairuotojų pastabas.
Tarkime, jie jau seniai prašo ties Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankirta nubrėžti „Stop“ liniją, kad triašiai autobusai galėtų pasukti į kairę.
Kai Vilniaus gatvėje juos praleidžiantys automobiliai sustoja per arti sankryžos, ilgi autobusai negali pasukti.
Tačiau dar didesni pavojai 1G ir 53-iojo maršruto autobusų vairuotojų tyko prie geležinkelio stoties, kur įvažiuoti į stotelę reikia atliekant posūkį.
Transporto priemonių veidrodžiai siekia gerokai toliau šaligatvio krašto ir grasina užkabinti žmones. Beje, šioje vietoje net neįrengtas paviljonas, nes jam nebėra vietos.
„Beje, kartais ir keleiviai būna nekantrūs, stovi per arti šaligatvio krašto“, – atsiduso A.Markevičius.
Atrama smarkiai sužalojo praeivį
Kad savivaldybė susizgrimba tik po nelaimės, liudija kitas pavyzdys.
Praėjusių metų sausį V.Šopeno gatvėje surūdijusi troleibusų kontaktinio tinklo atrama šlumštelėjo ant jauno praeivio. Nelaimė įvyko iš karto po to, kai pravažiavo troleibusas.
Kai atskubėjo greitosios pagalbos medikai, atrama nuo vyro jau buvo nukelta. Ligoninėje paaiškėjo, kad nelaimėlis patyrė galvos traumą, daugybinius kaulų lūžius.
Virsdama atrama nutraukė kontaktinį tinklą, todėl kelioms valandoms sustojo miesto transportas.
Tik po įvykio specialistai pradėjo tikrinti atramų būklę, nes kai kurioms – jau pusšimtis metų.
Patikrintos visų senesnių nei 40 metų kontaktinio tinklo atramų po žeme esančios dalys, įvertinta ir antžeminė jų būklė. Buvo matuojamas atramų sienų storis.
Kontaktinio tinklo atramų eksploatavimo laikas yra 50 metų. Seniausiam stulpui Vilniuje – jau 54-eri.
Po patikrinimo netinkamos eksploatuoti kontaktinio tinklo atramos buvo keičiamos.
Tiek daug atramų per trumpą laiką anksčiau niekada nebuvo keičiama. Paprastai per metus būdavo atnaujinama vos apie 20 atramų.
