Didmiesčius dusina rugsėjo spūstys – kelis kilometrus automobiliu įveikia per valandą

Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko. Didžiųjų miestų atstovai vieningai tvirtina, kad gyventojams reikia apsišarvuoti kantrybe ir išlaukti, kol spūstys pradės mažėti.

Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>T.Bauro nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>T.Bauro nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>T.Bauro nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>T.Bauro nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>M.Patašiaus nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>M.Patašiaus nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau pirmosios dienos tapo išbandymu didmiesčių vairuotojams – kai kurie jų šešis kilometrus važiavo beveik valandą laiko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 2, 2021, 5:58 PM

Vilnietė Eglė iš namų Nemenčinėje link Valakampių važiavo apie pusvalandį. Pasak pašnekovės, tai – vos 4 km atstumas.

Kita sostinės gyventoja iš M.Mažvydo g. Pilaitėje į Taikos g. Justiniškėse važiavo net 52 min., nors šios vietos viena nuo kitos nutolusios 6 km.

„Užvakar, kai važiavome šiuo keliu, užtrukome vos 15 min.“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino pašnekovė.

Siūlo rinktis kitas transporto priemones

Vilniaus „Susisiekimo paslaugų“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksejus Apanovičius akcentavo, kad intensyviausi eismo srautai Vilniuje, kaip įprastai, fiksuojami rytinio ir vakarinio piko metu: ryte 7 val. 30 min. - 8 val. 30 min. ir vakare 16 val. 30 min. - 17 val. 30 min. Jei tenka keliauti tokiu metu, būtina turėti 15-20 minučių laiko atsargą, kad galutinį kelionės tikslą pasiektumėte tada, kada reikia.

„Primename ir raginame vairuotojus išbandyti viešąjį transportą – dažniausiai jie važiuoja A juosta, aplenkia spūstis. Vairuotojams verta išbandyti ir „Statyk ir važiuok“ aikšteles, kai palikus automobilį bet kurioje jų, kelionę patogu tęsti viešuoju transportu“, – teigė A.Apanovičius.

Atėjus rugsėjui transporto spūstys sostinėje stebimos arterinėse miesto sankryžose: Ukmergės–Geležinio Vilko g., Kalvarijų–Kareivių–Ozo g., Kareivių–Žirmūnų g., Gariūnų–Paneriškių g. sankryžose.

„Automobilių skaičius išauga dėl atvykstančiųjų į miestą iš periferijos, todėl vairuotojai ilgiau užtrunka Molėtų plente link Geležinio Vilko–Mokslininkų g. sankryžos, Pilaitės pr. link Laisvės pr.–T.Narbuto g. sankryžos, Ukmergės g. link centro“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo pašnekovas.

Karščiausi Vilniaus taškai, kuriuose eismo srautai intensyviausi: Oslo g., Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g., Kareivių g., Antakalnio g., Olandų g., Pilaitės pr., T.Narbuto g., Jasinskio g., Ateities g., Antakalnio g., Laisvės pr., Savanorių pr., Nemenčinės pl., Tūkstantmečio g., Žirnių g., Vakarinis aplinkkelis.

2020 m. pavasarį 65-iose sostinės intensyviausio eismo sankryžose srautų sumažėjimas fiksuotas iki 50 proc., lyginant su 2019 metais.

Praėjusią savaitę 65-iose intensyviausiose šviesoforais reguliuojamose sankryžose sostinėje buvo fiksuojama 2,4 mln. transporto priemonių per dieną, t. y., 2,8 proc. mažiau nei pernai ir 7,5 proc. mažiau nei 2019 m. O, lyginant su šių metų liepos viduriu, fiksuojamų transporto priemonių skaičius mieste padidėjo 10 proc.

Vyrauja chaotiškas eismas

Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius pasakojo, kad pirmomis rugsėjo savaitėmis dėl išaugusio transporto srauto miesto gatvėse vyrauja chaotiškas eismas, todėl visada sunku nuspėti, kuriose vietose gali susidaryti didžiausios spūstys.

„Paprastai po kelių savaičių vairuotojai su eismo situacija apsipranta ir transporto srautas pasiskirsto. Šiuo metu didžiausios spūstys gali susidaryti Šauklių ir šv. Gertrūdos gatvėse, kuriose toliau vykdomi kapitalinio remonto darbai“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė M.Matusevičius.

Pašnekovas ragina vairuotojus stebėti ženklus ir laikytis Kelių eismo taisyklių (KET): „Situaciją gatvėse nuolat stebi Eismo valdymo centro specialistai, kurie, esant būtinybei, gali koreguoti ir šviesoforų signalų laiką“.

Vairuotojai atprato

Klaipėdos transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus pabrėžė, kad Klaipėda yra didmiestis, todėl visada turi spūsčių. Pasak pašnekovo, praeitais metais beveik nebuvo spūsčių, nes buvo karantinas: „Greičiausiai vairuotojai po dvejų metų atprato nuo spūsčių“.

Pašnekovas akcentavo, kad spūstys formuojasi dėl padidėjusio moksleivių skaičiaus. Be to, uostamiestyje statoma Baltijos estakada, kuri sukuria tam tikrų nepatogumų vairuotojams, tačiau Klaipėdoje numatyti kiti apvažiavimo keliai.

„Vietinis vairuotojas visada žino aplinkinius kelius, kuriais galės pasiekti reikiamas vietas vykstant remontams ar kitiems darbams“, – svarstė R.Mockus.

Didžiausios spūstys Klaipėdoje susidaro Baltijos prospekte, tačiau jį apvažiuoti galima Statybininkų pr.

„Neįmanoma, kad rugsėjo mėnesį nebūtų spūsčių. Jei žmogus nenori patekti į spūstis, reikėtų išvykti anksčiau nei visada. Nelabai juk turime kitų išeičių, kai yra toks didelis automobilizacijos lygis“, – dėstė R.Mockus.

Anot jo, didelės spūstys būna tik rugsėjo pradžioje, o vėliau jos sumažėja, nes vairuotojai atranda naujus kelionių maršrutus. 

Ko negalima daryti spūstyje?

Stovint spūstyje svarbu nedaryti veiksmų, kurie dar labiau prailgintų spūsties trukmę, pavyzdžiui, nesinaudoti telefonu, nedaryti to, kas gali blaškyti vairuotojo dėmesį ir taip neleidžia laiku startuoti įsijungus žaliam šviesoforo signalui.

Visų vairuotojų judėjimo greitį lėtina papildomas manevravimas, rikiavimasis tarp eismo juostų. Kai transporto srautas juda lėtai, labai svarbu būti atidiems ir išlaikyti saugų atstumą tarp automobilių stabdymo metu.

Žinoma, vairuotojai, norėdami apvažiuoti spūstį, neturėtų važiuoti A juostomis ar apvažinėti srauto išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą. Taip darydami jie sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

Svarbu nepamiršti ir bendrojo etiketo kelyje: būti kantriems, mandagiems ir supratingiems vieni kitiems. Labai svarbu apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius, būtinai juos praleiskime per pėsčiųjų perėjas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.