Rugsėjo 7 d. vakarą kelyje Panevėžys-Ukmergė staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgo briedis. Į jį atsitrenkė automobilis, kuris nuvažiavo nuo kelio. Per eismo įvykį sunkiai sužalotas vairuotojas ir keleivė išvežti į ligoninę.
„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Remigijus Lipkevičius ir Kauno medžiotojų sąjungos valdybos prezidentas Kęstutis Markevičius papasakojo, kaip apsisaugoti kelyje, kuriose vietovėse dažniausiai pasitaiko avarijos ir kuo išskirtinis laukinių gyvūnų elgesys rudenį.
2019 m. eismo įvykių su gyvūnais įvyko beveik 4 500. 2020 m. dėl karantino fiksuotas sumažėjimas, todėl tokių įvykių – 3 700. O 2021 m. įvyko 2 662 susidūrimai su laukiniais gyvūnais.
Praeitais metais eismo įvykių metu su gyvūnais žuvo 8 žmonės, o 2019 m. – 2.
„Tokio pobūdžio avarijos dažniausiai įvyksta užmiesčio teritorijose, miškingose vietose ir ten, kur yra pievos. Gyvūnai yra nenuspėjami, jie migruoja.
Tose vietose, kur pritaikomos eismo saugumo priemonės, pavyzdžiui, pastatomos tvoros, pastebima, kad žvėrys keliauja į kitas vietas. Rudenį, kai prasideda ruja, sudėtinga nustatyti vietas, kur būna daugiausia gyvūnų“, – dėstė LAKD direktorius.
Jis pastebėjo, kad daug eismo įvykių su gyvūnais pasitaiko autostradose, todėl ten yra įrengiamos apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų.
„Pagal eismo intensyvumą, eismo įvykių ir žuvusiųjų ir sužeistųjų asmenų skaičių yra sudaryta prioritetinė eilė ir tose vietose, kur eismo intensyvumas yra didžiausias, planuojamos ir įrengiamos specialios priemonės. Tačiau tos priemonės priklauso nuo finansavimo, jei jis yra didesnis, priemonių keliuose būna įdiegta daugiau“, – kalbėjo LAKD direktorius.
R.Lipkevičiui teko domėtis šiaurės šalių patirtimi ir jose esą platinami švilpukai, kurie atbaido gyvūnus. Be to, kitose šalyse naudojami aptvėrimai, grotos ir kitos priemonės, kurios naudojamos Lietuvoje.
Pavyzdžiui, „Žalieji tiltai“ padėtų gyvūnams išvengti susidūrimų su automobiliais. Pasak pašnekovo, „Via Baltica“ keturių juostų kelyje, prie ruožo Lenkijos pasienyje, yra numatyti šie tiltai.
Skiriasi nuo metų laikų
K.Markevičius pabrėžė, kad žvėrių elgesys skiriasi pagal metų laiką. Pavyzdžiui, rudenį prasideda briedžių ruja ir vyksta natūrali gyvūnų migracija.
„Mūsų grybautojai mėgsta atvažiuoti su transporto priemone, o taip darydami jie baido gyvūnus“, – aiškino Kauno medžiotojų sąjungos valdybos prezidentas.
Pasak pašnekovo, daugiausia eismo įvykių įvyksta prieš pat temstant, nes išbaidyti gyvūnai grįžta į savo rujos vietas.
K.Markevičius taip pat išskyrė, kad laukinių gyvūnų populiacija yra šiek tiek padidėjusi: „Mus, medžiotojus, populiacijos valdymas įstatė į rėmus, nes aplinkinių valstijų medžiotojai mus paliko už nugaros.
Jie gali naudoti slopintuvus, kad neatbaidytų kitų gyvūnų šūvio metu. Be to, gali naudoti naktinių matymų prietaisus. Jie važiuoja su „Mercedes“, o mes su žiguliuku“.
Populiacijos valdymas vyksta kasmet ir daromos apskaitos, pagal kurias duodamos licencijos, kiek galima sumedžioti gyvūnų.
Nenaudoti garso signalų
„Vairuotojai turėtų nenaudoti garso signalų ir važiuoti atsargiai. Jei paspausime garso signalą, žvėris gali dar labiau išsigąsti ir tapti neprognozuojamu“, – pridūrė K.Markevičius.
Anot R.Lipkevičiaus, važiuojant per miškingas teritorijas reikėtų neskubėti, būti atidiems ir stebėti aplinką. Ypač atidiems reikėtų būti keliuose, kurie pažymėti ženklu: „Atsargiai žvėrys“. Jais važiuojant reikėtų pasirinkti saugų greitį.
LAKD direktorius teigė, kad žvėris įmanoma pastebėti, jei greitis yra nedidelis ir neprarandamas budrumas.
Kartais gyvūnas gali sustoti vidury kelio, tačiau tai įvyksta dėl to, jog žmonės jį apakina su žibintais arba nežino, kaip pabėgti.
LAKD direktorius pasakojo, kad vairuotojai turėtų vengti išvažiavimo į priešingą kelio juostą, nes ten gali būti kitos transporto priemonės dėl kurių pasekmės bus dar skaudesnės.
Specialistai pataria transporto priemonę stabdyti taip, kad neužsiblokuotų ratai ir stengtis nenuvažiuoti nuo kelio, nes mašina dažnu atveju apsiverčia. Jie pastebėjo, kad įrengus tvoras ir aptvarus žmonės, kurie gyvena šalia, palieka neuždarytus vartelius, todėl gyvūnai patenka į važiuojamąją dalį.
K.Markevičius minėjo, kad įvykus eismo įvykiui reikia pranešti Aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie tuo metu budi. Jie informuoja medžiotojų klubą, kuris viską sutvarko. Tačiau pašnekovas nepataria patiems eiti prie sužaloto gyvūno. Dažniausiai į eismo įvykius papuola smulkieji gyvūnai.
Kauno medžiotojų sąjungos valdybos prezidentas net pabrėžė, kad kartais gyvūnas gali pradėti pulti automobilį, nes rujos metu jis sunkiai prognozuojamas: „Nepamirškite, kad pas mus dar gyvena stumbrai, kurie supykę gali stipriai sulamdyti mašiną“.
Radus sužeistą gyvūną kelyje reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu – 112.
Jei žmogus partrenkia gyvūną ir niekam apie tai nepraneša, jam numatoma administracinė atsakomybė.
