Eiliniam Lietuvos piliečiui tai nepanašu į pagrindines policininko pareigybes, tačiau saugaus eismo ekspertai tvirtina, jog pareigūnai, atlikdami „šviesoforo“ funkcijas, mus gelbėja nuo dar didesnių spūsčių.
Kelių patrulių rinktinės pareigūnai atsakė, jog pakeitimų žiedinėse sankryžose planavimas ir įgyvendinimas yra Vilniaus miesto savivaldybės jurisdikcijoje, policija dažniausiai esą turi tik patariamąjį balsą.
„Pareigūnai žiedinėse sankryžose patruliuoja siekdami sumažinti rytinio ir vakarinio pikų metu besiformuojančias transporto priemonių spūstis. Srautų valdymas žiedinėse sankryžose užtikrina visų eismo dalyvių saugumą“, – kalbėjo Kelių patrulių rinktinės pareigūnai.
Pareigūnai pasisakė ir apie tai, ką reikėtų keisti žiedinėse sankryžose. Pavyzdžiui, jų nuomone, reikia įgyvendinti naujus inžinerinius sprendimus didmiesčio judriose gatvėse – tarkime, įrengti naujus viadukus, kurie pagerintų transporto srautų judėjimą piko metu žiedinėse sankryžose.
„Šiuo metu daugiausia dėmesio dėl didelio transporto priemonių srauto reikalauja Konstitucijos pr. – Narbuto g. žiedinė sankryža (vakarinio piko metu) ir Savanorių pr. – Laisvės pr. žiedinė sankryža (rytinio piko metu)“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė Kelių patrulių rinktinės pareigūnai.
Avaringumas sumažėjo, pareigūnai – reikalingi
„Vilniaus miesto savivaldybės“ eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas minėjo, jog atnaujinus žiedinių sankryžų ženklinimą pastebėti pokyčių rezultatai – avaringumas šiose sankryžose sumažėjo beveik 2 kartus. Pokyčiai buvo atliekami atsižvelgus į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto atliktą studiją, kurios metu buvo nagrinėjami transporto srautai.
„Atnaujinus ženklinimą žiedinėse sankryžose eismas tapo tvarkingesnis, sklandesnis, o vairuotojai mažiau laiko praleidžia manevruodami žiedinėje sankryžoje ir jos apylinkėse, kadangi pastatyti ženklai ir horizontalusis ženklinimas informuoja vairuotojus, kaip jie turi judėti sankryža“, – pažymėjo R.Baravykas.
Tuo metu galimas spūstis dažnu atveju esą lemia srautų intensyvumas, taip pat įvykę eismo įvykiai, pavyzdžiui, žiedinės sankryžos įvažiavimo prieigose, kuomet vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo.
Žiedinėse sankryžose vairuotojus pasitinka išankstinė informacija apie eismo tvarką žiedu, kad jie galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą. Šią informaciją vairuotojai mato prieš sankryžą įrengtuose informaciniuose skyduose, taip pat nurodomuose kelio ženkluose ir ant paženklintos važiuojamosios dalies. Norint sumažinti transporto priemonių greitį pačiuose žieduose buvo įrengti greičio mažinimo kalneliai.
„Policija žiedinėse sankryžose pasitelkiama piko metu siekiant tolygiau sureguliuoti transporto srautus. Kadangi judantys žiedu turi pirmenybę, todėl iš gatvių į žiedą įvažiuojantys transporto srautai turi juos praleisti (Kelių eismo taisyklių ženklai „Eismas ratu“ ir „Duoti kelią“). Tačiau kadangi piko metu transporto srautai pasiskirto netolygiai, todėl mažesnes prastovas padeda užtikrinti policijos pareigūnai, eismo reguliuotojai“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė R.Baravykas.
Dažniausiai reguliuojamos kryptys yra dviejose didžiausiose Vilniaus miesto žiedinėse sankryžose: rytinio piko metu vadinamasis Edukologijos žiedas (T. Narbuto g. kryptis) ir Giraitės žiedas, vakarinio piko metu – Edukologijos žiedas (Konstitucijos pr. kryptis).
„Pareigūnai tampa šviesoforais“
„Auto Moto“ žurnalistas Marius Eidukonis teigė, jog dirbantys pareigūnai žiedinėse sankryžose užtikrina sklandesnį eismą: „Žiedas yra specifinė sankryža, kur nėra stabdomas eismas – viskas vyksta cirkuliaciniu principu.
Transporto priemonių srautas, nepaisant tų keturių eismo juostų, stoja, todėl pareigūnų darbas žiede yra reikalingas, kitaip turėtume užsikimšusį Edukologijos žiedą, Šeimyniškių gatvę, o spūsties galiuką matytume ties Minsko žiedu“.
M.Eidukonis akcentavo, kad patys žiedai nėra pritaikyti automobilių srautui, kurį mes turime šiai dienai sostinės gatvėse. Jis mano, jog galima būtų padaryti „turbo“ žiedą, kur žmonės be jokio sustojimo galėtų įsilieti į automobilių srautą, tačiau tvirtino, jog mieste greičiausiai to nebus.
„Aš nematau problemos tame, jog pareigūnai stovi tuose žieduose. Tačiau jie kartais „tampa šviesoforais“, nes stabdo tam tikros pusės žiedo įvažiavimą ir praleidžia kitus. Aišku, jei jie nestabdytų vairuotojų, o tik stebėtų eismą, kaip visi važiuoja, būtų bergždžias reikalas.
Labai seniai žiede prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios buvo pastatę šviesoforus, bet labai greitai juos nuėmė, nes susidarė dar didesnis chaosas. Todėl dabar be pareigūnų įsikišimo spūstyse praleistume daug laiko, pyktume ir žlugtų visi mūsų planai“, – dėstė M.Eidukonis.
Pašnekovas minėjo, jog labiau reikėtų sunerimti, kaip pareigūnai reguliuoja eismą – ne tik vairuotojai yra pamiršę reguliuotojų signalus.
Pasak jo, pareigūnų reguliavimo signalai nėra pritaikyti dirbti žiedinėse sankryžose, nes dabar tarp vairuotojų ir pareigūnų yra gaudomi tik akių kontaktai.
Bando gelbėti „skęstantį laivą“
Saugaus eismo ekspertas, Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorius Artūras Pakėnas minėjo, jog reikia daugiau edukuoti žmones, tačiau jie to nenori: „Žiedai pasikeitė, o vairuotojai ir toliau nemoka į juos įvažiuoti, todėl stabdo visą eismą“. A.Pakėnas naujienų portalui lrytas.lt akcentavo, kad nuo žiedų perbraižymo daug kas pasikeitė, pavyzdžiui, išaugo automobilių srautas.
„Tas žiedinių sankryžų perbraižymas kažkiek pagerino eismą, tačiau nepakankamai. Jei į atmintuką telpa penki filmai, neįmanoma į jį įdėti šešis filmus, taip yra ir su žiedu. Jie turi tam tikrą pralaidumą, o transporto priemonių atvažiuoja daug daugiau“, – pastebėjo A.Pakėnas.
Pasak pašnekovo, tam tikru paros metu išauga toks didelis automobilių srautas, jog joks žiedas nepadeda ir nėra svarbu, kaip ten kas yra subraižyta: „Piko metu, koks skirtumas, kokios ten juostos – ar mėlynos, ar žalios. Jau niekas nepadės“.
„Dieną, kai automobilių srautas yra nedidelis, žiedai – gerai, bet kai sulaukiame 17 val., atkeliauja lavina, prieš kurią nėra vaistų. Ją būtų galima kitur nukreipti, pavyzdžiui, tiesiant daugiau kelių.
Dabar automobilių srautas ryte ir vakare toks didelis, jog kažkokios organizacinės priemonės nieko nesprendžia. O policija, stovėdama žieduose, tik bando gelbėti „skęstantį laivą“, – svarstė saugaus eismo ekspertas.
Pamiršta vieną taisyklę
Saugaus eismo ekspertas Andrius Bonakeris pastebėjo, jog vairuotojai, įvažiavę į žiedą, dažnai pamiršta pagrindinę taisyklę, kuri nurodo, jog norint sukti į atitinkamą pusę reikia trauktis prie atitinkamo krašto. Kaip ir sankryžose, taip ir įprastame kelyje į dešinę pusę sukame nuo dešiniojo krašto, o į kairę pusę – nuo kairio krašto. Norint išvažiuoti iš žiedinės sankryžos taip pat reikėtų pasirinkti dešinį kraštą – pirmą eismo juostą.
„Važiuojant žiedu visada bus leidžiama apsisukti kairiu kraštu. Jei žiede panaikina kelio ženklus ar ženklinimą, vairuotojai iš kairio krašto, antros eismo juostos, bando išvažiuoti iš žiedo, o pirma eismo juosta bando suktis. Tokiu atveju, dažnai gresia susidūrimas su kitomis transporto priemonėmis“, – pasakojo A.Bonakeris.
Pasak pašnekovo, ženklinimas žiedinėse sankryžose yra piešiamas ne šiaip sau, visa tai daroma, jog vairuotojai nedarytų klaidų.
Jis pastebėjo, kad pareigūnai, stovintys prie žiedinių sankryžų, dažniausiai kontroliuoja, ar vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET).
„Vairuotojai turi vieną problemą – jie mano turintys prioritetą išvažiuoti iš žiedo ten, kur jiems reikia, ir pamiršta visas KET. Juk geriau apsisukti arba išvažiuoti ne ten, kur reikia ir vėliau padaryti papildomą manevrą, jog nepažeistume KET ir nesudarytume avarinių situacijų“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė saugaus eismo ekspertas.
Pašnekovas akcentavo, jog visi kuoliukai ir subraižymai žiedinėse sankryžose nepadidina spūsčių, nebent tik sumažina.
„Dar yra „turbo“ žiedai, kurie yra patys saugiausi ir greičiausi, nes jie suprojektuoti taip, jog vairuotojai neturėtų galimybės juose persirikiuoti. Visuose kituose žieduose vairuotojai pažeidžia KET, todėl prireikia pareigūnų pagalbos, kurie užtikrina saugų eismą“, – kalbėjo A.Bonakeris.
