Nustačius tokią greičio ribą tikimasi bent 30 proc. sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.
Susisiekimo ministerijos vyriausias patarėjas Vidmantas Pumputis pasakojo, kad EP, pasibaigus Saugaus eismo dekadai, kuri tęsėsi nuo 2010 m. iki 2020 m., išnagrinėjo pagrindines avaringumo priežastis ir išskyrė dvi jautriausias temas, kur dar galima sumažinti aukų skaičių. Tai aukos miestų ribose ir neblaivūs vairuotojai.
Sprendžiant avaringumo situaciją miestuose, žiūrėta, kokia yra pasiteisinusi praktika Skandinavijos šalyse ir Vakarų Europoje. Visa tai išnagrinėjus buvo pasiūlyta taikyti 30 km/val. greičio ribojimą miegamuosiuose rajonuose.
„Norima daugiau dėmesio skirti ir labiau apsaugoti mikrorajonuose gyvenančius žmones, nes šiose vietose žūsta daugiausia žmonių. Taip pat reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad miestų tranzitinėse gatvėse nebūtų nei pėsčiųjų, nei dviračių. Tranzitinėse gatvėse turi būti nepertraukiamas eismas ir neturi būti posūkių. Netgi sakoma, kad čia greitis galėtų būti ir 80 km/val.“, – minėjo V.Pumputis.
Pasak pašnekovo, kai išvažiuojama iš tranzitinių gatvių, reikia važiuoti lėčiau, o kai patenkame į tankiai apgyvendintas vietoves, reikėtų prisitaikyti prie eismo ir mažinti greitį iki 30 km/val. Be to, norima įrengti daugiau visuomeninio transporto juostų ir saugią aplinką dviratininkams, pėstiesiems.
Tiems žmonėms, kurie netiki, jog sumažėjus greičiui mažiau žmonių žus keliuose, V.Pumputis atsakė, kad 30 km/val. greičio ribojimas gali būti taikomas tik tose zonose, kurios yra tankiai apgyvendintos, o be inžinierinių sprendimų, nesutvarkant dviračių takų ar neperkeliant darnaus judumo planų, sistema neveiktų ir kiltų vairuotojų nepasitenkinimas.
„Aš sutinku su tuo, kad didmiesčiuose yra gatvių, kuriose gali būti padidinamas greitis, bet jas reikėtų sutvarkyti taip, kad nebūtų posūkių ar pėsčiųjų perėjų ir srautas galėtų judėti greičiau“, – akcentavo Susisiekimo ministerijos vyr. patarėjas.
Kaimo vietovėse greičio mažinti kol kas neplanuojama, nes, pasak pašnekovo, be inžinerinių priemonių tikėtis efekto nerealu.
„Kas iš to, kad kelyje leidžiamas 70 km/val. greitis, vėliau ženklais „numušamas“ iki 50 ar 30 km/val., o kelio aplinka nepasikeičia. Tokia situacija yra Didžiojoje Riešėje ir kituose Vilniaus priemiesčiuose“, – pabrėžė V.Pumputis.
Anot jo, kelias vairuotojui turi „pasakyti“, kaip jam reikia elgtis. Pavyzdžiui, jei norima, kad žmonės važiuotų 30 km/val. greičiu, kelias turi būti siauras, įrengti „gulintys policininkai“. Tačiau šios zonos neturėtų išplisti plačiai į kitos kategorijos gatves.
Saugaus eismo ekspertas, Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad visa ši situacija primena ne edukaciją ir auklėjimą, o mušimą: „Mus įdėjo į tam tikrą narvelį ir liepia elgtis taip, kaip jie nusprendžia. Man atrodo, kad trūksta auklėjimo, nes ne visi suvokia, jog tai padės“.
Saugumo ekspertui pasakius, jog Skandinavijoje ir Šveicarijoje veikia ši praktika, A.Pakėnas atšovė, kad tada reikėtų į Lietuvą atvežti skandinavus ir šveicarus: „Pirmiausia reikia pradėti nuo kultūros, o tik tada diegti naujoves, nes kitaip jos neveiks“.
Ne visur bus apribojimai
Europos Sąjungoje per metus eismo įvykiuose žūsta apie 22 tūkst. žmonių. Dar 120 tūkst. žmonių sužeidžiami.
V.Pumputis mano, kad tranzitiniuose keliuose negali būti greičio apribojimų iki 30 km/val.
„Vakarų Europos šalyse tankiai apgyvendinamose zonose yra siauri keliai bei gatvės. Mes, kai patenkame į šią aplinką, jaučiamės saugūs ir patenkinti, nes visi važiuoja drausmingai“, – dėstė ekspertas.
Pasak pašnekovo, norint, kad susisiekimo sistema veiktų, ji turi būti sklandi ir iš tranzitinių gatvių turėtų būti patogu privažiuoti prie D kategorijos gatvių (surenkamųjų gatvių), o greitis jose turėtų būti 50 km/val. Tuo metu D kategorijos gatvėse, kurios tęsiasi iki pat kiemų, greitis turėtų siekti 30 km/val.
„Kiekvienas iš mūsų, kai kažkur išleidžiame vaikus, nerimaujame, ar jie saugiai kirs perėją. Bendraujant su kolegomis iš kitų šalių to nėra, nes visi jaučiasi saugiai bei yra kitoks vairuotojų požiūris į eismo dalyvius“, – kalbėjo V.Pumputis.
Prieštarauja statybų reglamentams
Lietuvos dviratininkų draugijos pirmininkas Paulius Bakutis teigiamai vertina siūlymą mažinti greitį iki 30 km/val. gyvenamosiose zonose, nes Lietuvoje žūsta daug dviratininkų.
Pasak pašnekovo, dviračių infrastruktūra plečiama, tačiau P.Bakutis pastebi, kad ji visur būti negali, nes yra ramaus eismo B kategorijos gatvių, kuriose turėtų būti apribotas greitis fizinėmis priemonėmis ar kelio ženklais.
„Tačiau daug ką reikėtų pakeisti, kad dviratininkams ir pėstiesiems būtų saugu keliuose ir gyvenamuosiuose rajonuose“, – svarstė P.Bakutis.
Pašnekovas mano, kad priėmus įstatymą, jog visi miegamajame rajone privalo važiuoti 30 km/val. greičiu, to nebus, nes vairuotojų įpročiai jau susiformavę. Jis tvirtino, jog neužtenka tik pastatyti kelio ženklo, papildomai reikėtų keisti ir infrastruktūrą.
Lietuvos dviratininkų draugijos pirmininkas taip pat pridūrė, kad Suomijos dviračių takų sulauksime tada, kai turėsime tiek daug pinigų infrastruktūrai ir suomišką požiūrį – važinėti dviračiu galima visus metus.
„Mes, dviratininkai, nesuprantame, kodėl taip ilgai užtrunka gerąją praktiką iš Skandinavijos ar Vakarų valstybių perkelti į mūsų projektavimą. Mums trūksta ekspertų ir elementarių žinių, kaip padaryti gerą infrastruktūrą. Dabar keičiant naują infrastruktūrą nėra projektų, kuriuos padarė ir iš karto gerai nutiesė dviračių taką. Visi projektai prieštarauja statybų reglamentams“, – pastebėjo P.Bakutis.
Tačiau Susisiekimo ministerijos vyr. patarėjas V.Pumputis pabrėžė, jog gyvenvietėse siekiama pritaikyti eismą dviratininkams ir pėstiesiems. Be to, norima, kad šeima galėtų sėsti ant dviračių ir pasiekti miesto centrą.
„Tikimės, kad šie planai bus įgyvendinti iki 2030 m. Jei situacija nesikeis – gyventojų nepasitenkinimas augs, nes poreikis judėti dviračiu kasmet didėja. Turime kalbėti ne tik apie automobilių vairuotojus, bet ir skirti prioritetus dviratininkams bei visuomeninio transporto keleiviams“, – pasakojo V.Pumputis.
Reikia ieškoti naujų būdų
Praeitais metais EP priimtoje rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į greičio mažinimą gyvenamosiose vietose. Joje teigiama, kad sustojo pažanga mažinant žūtis Europos keliuose. Lietuvos automobilių kelių direkcijos puslapyje lyginami šie ir praeiti metai bei pastebima, kad šiais metais žuvo 11 proc. mažiau žmonių.
Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys akcentavo, kad Lietuva padarė didelę pažangą eismo saugumo srityje mažindama žuvusiųjų keliuose skaičių.
„Bendraudami su Europos Kelių policija pastebime, kad žuvusiųjų skaičius sumažėjo. Reikia pradėti ieškoti naujų būdų, kaip įtikinti eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių ir saugoti save“, – pridūrė V.Grašys.
Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas mano, kad esminė problema Lietuvoje yra savitarpio pagarbos ir supratingumo trūkumas.
Anot pašnekovo, esminė problema ta, kad automobilių vairuotojai viršija leistiną greitį, todėl trečdalyje eismo įvykių nukenčia ar žūsta žmonės. Jis mano, kad greičio mažinimas iki 30 km/val. yra efektyvi priemonė, bet prie kiekvienos valstybės ir mentaliteto turėtų būti atskiras priėjimas.
„Pasiklausant, jog po greičio mažinimo padidės automobilių spūstys ir niekas nepaisys ženklų, galima prognozuoti, kad tai atsitiks ir Lietuvoje. Klausimas, ar tik kontrolės priemonėmis reikėtų užtikrinti leistiną greitį, ar ir reikėtų įtikinti vairuotojus, jog tam tikras greitis yra saugus, efektyvus ir netrukdo eismui. Manau, kad pirmiausia tose zonose turėtų atsirasti rekomenduojamas greitis“, – kalbėjo V.Grašys.
Pašnekovas nemano, jog reikėtų visas viltis dėti į policiją ir nekalbėti apie eismo dalyvių kultūros pokytį: „Manau, kad visa visuomenė ir bendruomenė turėtų sutarti, kad ne tik kontrolės priemonėmis galima padaryti pokyčius. Juk reikėtų dažniau žiūrėti į spidometrą, o ne į mobilųjį telefoną“.
Kai kurie ekspertai sako, kad lietuviai yra tokio mentaliteto, jog supranta tik „lazdos kalbą“. Tačiau V.Grašys tiki, kad žmones galima įtikinti ir skatinti keisti sąmonę, elgtis kultūringai suvokiant kelių eismo taisykles.
V.Pumputis irgi nesutinka su tuo, jog taisyklių užtikrinimui reikia statyti greičio matuoklius. Pasak pašnekovo, reikėtų siaurinti gatves, o vairuotojus turi dažnai lydėti eismo saugumo kalneliai. Be to, dviratininkas važiuodamas gatve neturėtų jaustis nesaugiai.
EP rezoliucijoje tvirtinama, jog neblaiviems vairuotojams norima mažinti leistiną promilių skaičių. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas laikosi pozicijos, jog alkoholio vartojimas ir dalyvavimas eisme yra nesuderinami dalykai. Jis mano, kad pirmiausia reikėtų išgirsti eismo dalyvių ir medikų nuomonę apie šį sprendimą ir tada priimti sprendimą.
