„Ištyrėme kitų Europos šalių patirtį ir įsitikinome, kad jokio nusikaltimo nedarome“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Miesto tarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Savivaldybės atstovas taip komentavo kilusį konfliktą dėl pasirinkto akmenų pritaikymo būdo atnaujintam grindiniui.
Po skundo Kultūros paveldo departamentui laikinai sustabdytas akmenų šlifavimas, jie šiuo metu sukrauti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome.
Darbus vykdančios bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas pareiškė, kad apatinės smailiosios akmenų dalies lyginimas yra vienintelis sprendimas, užtikrinantis grindinio atsparumą daugeliui metų.
„Jeigu privalėtume dėti esamus akmenis, tokio darbo išvis nesiimtume“, – pareiškė J.Kriaučiūnas.
Vadinamosios „Akmenų brolijos“ atstovai akmenų šlifavimą vadina nusikaltimu. Savivaldybės specialistai su pareikštais priekaištais nesutinka.
Bendrovės „Autokausta“ vadovas tikino galintis inžinieriškai paaiškinti, kodėl apatinę akmenų dalį būtina nulyginti. Tai padarius padidėja lietimosi su gruntu plotas ir sumažėja apkrova.
„Kai Vilniaus gatve važinėjo karietos, akmenys išlaikydavo, o važinėjant gerokai sunkesniems sunkvežimiams akmenys sminga žemyn“, – aiškino J.Kriaučiūnas. Pasak jo, tokie akmenys pradeda judėti ir dėl oro temperatūros pokyčių.
„Autokaustos“ vadovas neabejoja, kad gatvė turi būti prieinama visiems kauniečiams, o išlyginus grindinį jis būtų tinkamas judėti neįgaliųjų, vaikų vežimėliams.
Kas nutiks, jeigu paveldo sargai neleis šlifuoti akmenų?
„Sprendimą priims savivaldybės vadovai, o mes paklosime tokią dangą, kokią bus nurodyta pakloti“, – kalbėjo J.Kriaučiūnas. Jis neatmetė, kad dėl kilusių nesutarimų darbai gali užsitęsti.
Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vadovo Sauliaus Rimo, Kultūros paveldo departamento specialistai anksčiau jokių nusižengimų neįžvelgė ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijai pritarė.
Jis priminė, kad Vilniaus gatvės grindinio akmenys pakloti ne viduramžiais, o tik prieškario metais. Vilniaus gatvė kartą buvo rekonstruojama 1985 metais.
S.Rimas numatomus darbus pavadino logišku kompromisu: išsaugomi prieškario metais sukloti autentiški akmenys, tačiau jie apdirbami taip, kad tarnautų funkcionaliau.
„Į „Akmenų broliją“ susivieniję žmonės siekia žūtbūt išsaugoti senąjį grindinį ir nori išvyti neįgaliuosius iš Kauno senamiesčio“, – stebėjosi dėl neįgaliųjų teisių kovojantis kaunietis Audrius Kalvėnas.
Vyras tikino šįkart palaikantis Kauno savivaldybės poziciją, kuri skelbia apie siekius sukurti galimybę nekliudomai judėti neįgaliesiems ir visiems gyventojams.
„Užregistravus Vilniaus gatvės akmenų istorinę vertę sukurta techninė kliūtis išspręsti problemą ir dabar ja bandoma trukdyti miestui padaryti gerą darbą visiems žmonėms“, – pyko A.Kalvėnas.
Jis nepritaria ir siūlymui patraukti kavinių staliukus nuo šaligatvių sukuriant galimybę jais judėti neįgaliesiems, taip pat palikti senąjį grindinį.
„Tokiu būdu verslas priešinamas su neįgaliaisiais. Koks senamiestis be verslo ir žmonių judėjimo?“ – stebėjosi A.Kalvėnas.
