Gydytojai neslepia pasibaisėjimo šiurpiomis traumomis – išmušti dantys, sutrupinti kaulai, sutrenktos smegenys. Lietuva yra viena paskutinių Europos valstybių, kur paspirtukų eismas nereguliuojamas. Vis dėlto, specialistai mano, kad ne griežtesnės priemonės, o pačių vairuotojų elgesys gali pakeisti situaciją.
Paspirtuku gali pralėkti beveik kiekvienas: nereikia nei teisių, nei ypatingų sugebėjimų. Neatsakingai vairuojama transporto priemonė pavojinga tampa ne tik vairuotojui, bet ir pėstiesiems.
„Lietuvos ryto“ televizijos kalbinti lietuviai tvirtino, kad jiems patiems baisu vairuoti paspirtuką. Viena moteris aiškino, kad prie prekybos centro „Panorama“ žiede jau yra turėjusi keletą nemalonių situacijų su paspirtukais. Kita praeivė kalbėjo, kad tenka net kartais krūptelėti pamačius greitai pralekiantį paspirtuką: „Jie nei kaip pėstieji, nei kaip mašinos“.
Kitas praeivis pastebėjo, kad naujų paspirtukų neveikia stabdžiai ir dauguma paspirtukininkų važiuoja per raudoną šviesoforo signalą.
Renkasi išgėrę ar apsvaigę
Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas išreiškė susirūpinimą, kad nemažą greitį pasiekianti dviratė transporto priemonė vis dar prilyginama dviračiui, nors daugumoje kitų Europos valstybių įvesti galios ir greičio ribojimai iki 25 km/val.
„Susidomėjome ta problema, kad Lietuvoje niekaip nereglamentuojamas eismas su elektrinėmis ir dviratėmis transporto priemonėmis. Galingesni elektriniai paspirtukai turėtų būti registruojami „Regitroje“ ir praeiti technines apžiūras“, – pažymėjo J.Sabatauskas.
Kelių policija kasmet fiksuoja vis daugiau eismo įvykių, į kuriuos patenka elektriniai paspirtukai. Vairuotojai šią transporto priemonę renkasi net išgėrę ar apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų. Tokių pažeidėjų, įskaitant ir dviračius, per praėjusius metus fiksuota apie 5 tūkst.
Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys akcentavo: „Palyginti praeitus, 2020 ir 2019 metus, skaičiai, kai eismo įvykyje dalyvauja ir nukenčia paspirtukų vairuotojai, gerokai didėja. Pernai sužalota 209 paspirtukų vairuotojai.
Tenka operuoti ne vieną kartą
Nukenčia ne tik paspirtukininkai, bet ir pėstieji. Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos priėmimo skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį, kad dažniausi veido sužeidimai yra įvairūs nubrozdinimai, išmušti dantys, sutrupinti kaulai. Po tokių traumų pacientus tenka operuoti ne vieną kartą, taip pat pasitaiko ir komplikacijų.
„Kas pasitaiko, tai trauminė nosies amputacija, kai turim atstatyti nosies galą, aukštį ir reikia aiškių bei dirbtinių priemonių, medžiagų. Naudojamos kitos kūno dalys suformuoti nosies kontūrą. Mes apatiniame žandikaulyje turime kaulų lūžimą, kuris gali lūžti keliose srityse, pasikeičia dantų sukandimas“, – pasakojo D.Matkevičius.
Jis nesiūlo atsisakyti elektrinių paspirtukų, nes tai ekologiška transporto priemonė, bet ragina vairuotojus užsidėti šalmą ir išvengti sunkių traumų. Kelių policijos viršininkas taip pat įsitikinęs, kad pagrindinė problema – atsakomybės stoka.
V.Grašiui sunku pasakyti, ar turėtų būt griežtinamos arba aiškiau apibrėžiamos sąlygos paspirtukų naudojimosi, bet, jo nuomone, didžiausia investicija turėtų būti į prevenciją ir švietimą.
Nors paspirtukų sezonas jau prasidėjo, tačiau Seimo pirmininkas svarsto parengti įstatymo projektą ir įvesti ribojimus elektriniams paspirtukams: nustatyti tinkamą vairuotojo amžių, leidžiamą greitį, kitas apsaugos priemones.
