Kauniečiai dažnai keiksnoja studijuoti į miestą atvykusius ir kelio nerandančius pirmakursius, pastarieji stebisi greičio apribojimų nesilaikančiais ir kitas taisykles linkusiais paminti vietos gyventojais.
Padėtį apsunkina gatvių ar šilumos trasų remontas, mat darbų dažniausiai nepavyksta užbaigti iki vasaros pabaigos.
Vairuotojų kantrybės stoką puikiai iliustruoja vis dažniau pasigirstantys garsiniai automobilių signalai, nors jie greičiau pasiekti kelionės tikslo nepadeda.
Pasikeitė ir kelių policijos pareigūnų darbo pobūdis. Vasarą jie gaudavo itin daug gyventojų skundų dėl Kauno gatvėse naktimis vykusių automobilių ir motociklų lenktynių, jų keliamo triukšmo, o rudens pradžioje jų dėmesys sutelktas į pėsčiųjų saugumą.
– Kokį vaizdą rugsėjo pirmosiomis dienomis šiais metais išvydote Kauno gatvėse – ar jis smarkiai skyrėsi nuo ankstesnių metų? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Kauno kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos viršininko Ramūno Kemzūros.
– Kasmet rugsėjis būna panašus, nes po atostogų žmonės sugrįžta į miestą.
Vasaros mėnesiais kauniečiai įpranta gyventi atostogų ritmu, be spūsčių, todėl didelis transporto srautas sukelia sumaištį.
Galbūt šiemet miestas buvo geriau pasirengęs – mažiau likę neužbaigtų gatvių, pėstiesiems skirtų erdvių remonto darbų, mat vairuotojai prisimena, kiek sunkumų pernai kildavo Taikos prospekte. Šiemet vairuotojams turbūt daugiausia rūpesčių kyla dėl remontuojamos pagrindinės Radvilėnų plento atkarpos, dar vyksta baigiamieji darbai VI forto žiede.
Gerokai nustebino tik dabar prasidėjęs Česlovo Radzinausko tilto per Nemuną remontas. Šis tiltas yra kelio „Via Baltica“ dalis, transporto priemonių srautas juo labai didelis išlieka net vasarą, o dabar susidaro 5–6 kilometrų ilgio spūstys.
Keista, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija ėmėsi remontuoti tiltą tuomet, kai automobilių srautas smarkiai padidėja ir vairuotojams kyla didelių nepatogumų.
– Spūstis didina ir eismo įvykiai. Ar jų taip pat padaugėjo?
– Tikslaus skaičiaus pateikti nėra galimybių, nes vairuotojai dažniausiai patys užpildo eismo įvykio deklaracijas be policijos pareigūnų įsikišimo. Tačiau tiesiog važiuojant miesto gatvėmis puikiai matyti, kad tokių įvykių rugsėjo pradžioje smarkiai padaugėjo, ypač – per vakarinį piką.
Net įvykus vadinamajam techniniam eismo įvykiui, kai susiduria 3–4 transporto priemonės, labai greitai susidaro didelės spūstys ir joms išsisklaidyti prireikia laiko.
– Į švietimo įstaigas grįžtantys vaikai ir kiti pėstieji – pažeidžiamiausi eismo dalyviai, kurių saugumui rugsėjį skiriamas išskirtinis dėmesys. Atrodo, šiemet pavyko išvengti tragiškų nelaimių?
– Nuo rugsėjo pradžios kelių policijos pareigūnai kartu su partneriais visą savaitę budėjo prie pėsčiųjų perėjų netoli mokyklų. Galime pasidžiaugti – nelaimių pavyko išvengti.
Atsipalaiduoti vis tik nereikėtų – jau artimiausiomis savaitėmis planuojame ir daugiau specialių priemonių prie miesto mokyklų.
– O ką išvydote budėdami prie pėsčiųjų perėjų – kokius pažeidimus daro tiek pėstieji, tiek vairuotojai?
– Pėsčiųjų saugumą smarkiai didina reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jų daugėja. Miesto valdžia dažnai taiko taisyklę naikinti dvi nereguliuojamas perėjas ir maždaug ties viduriu įrengti vieną reguliuojamą. Tokiam sprendimui visiškai pritariu.
Vairuotojų pažeidimų fiksuojame nemažai, jiems praverstų daugiau atidumo ir sąmoningumo. Vien praėjusią savaitę Kaune užfiksavome 60 atvejų, kai vairuotojai nepraleido žmonių pėsčiųjų perėjoje.
– Kokius kitus pažeidimus dažniausiai daro po poilsio į miestą grįžę vairuotojai?
– Padaugėjo sankryžų pravažiavimo taisyklių pažeidimų, nes vairuotojai niekaip nesugeba įsiminti, kad geltonas šviesoforo signalas draudžia judėjimą.
Kita didelė pažeidimų dalis – naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais sėdint prie vairo. Būtent tokių pažeidimų padaugėja rugsėjo mėnesį.
Rimta problema išlieka neblaivūs vairuotojai, tačiau jų skaičiui metų laikai įtakos neturi.
– Kauno savivaldybė jau kitais metais ketina smarkiai apriboti arba išvis neįleisti kai kurių automobilių į Senamiestį – Rotušės aikštę bei jos prieigas. Kaip tai gali paveikti eismo būklę mieste, ar vairuotojams neteks kentėti dar didesnėse spūstyse?
– Sunku vertinti nežinant Kauno savivaldybės vadovų vizijos, kokie numatyti ribojimai, koks bus taikomas modelis, kokia Senamiesčio dalis bus priskirta ribojimų zonai. Konkrečių planų nesame matę.
Senamiesčio prieigose esančiose Birštono, Šauklių, Šv.Gertrūdos gatvėse ribojimų turbūt neturėtų būti, nes tai smarkiai apsunkintų judėjimą mieste.
Galima prisiminti, kad anksčiau buvo galimybė Rotušės aikštę apvažiuoti ratu, dabar liko dalinis apvažiavimas, tačiau didelių nepatogumų vairuotojai nepajuto, o pėstiesiems atsirado daugiau erdvės.
Galbūt ribojimas šiltuoju metų laiku išspręstų triukšmo problemą Senamiestyje, nes nuolat gauname gyventojų skundų dėl naktimis nesiliaujančio triukšmo.
– Kokių Kaune reikėtų sprendimų, galinčių dar padidinti eismo saugumą?
– Kaunas tarp Lietuvos didmiesčių naudoja turbūt mažiausiai greičio matavimo prietaisų – stacionarių ar sektorinių, o greitis yra viena dažniausių eismo nelaimių priežasčių. Itin tai svarbu didžiosiose gatvėse, kuriose intensyvus eismas.
Kelių policijos pareigūnai turi vadinamųjų trikojų, kurie aktyviai naudojami, tačiau jie skirti visai Kauno apskričiai. Stebime avaringumo rodiklius ir juos statome tose vietose, kuriose yra didžiausios grėsmės, – ne tik Kauno gatvėse. Visa kita Kaune juda tinkama kryptimi.
