Pažeidimų nemažėja
Nors informacijos apie saugos diržų svarbą netrūksta, Lietuvos Kelių policijos tarnybos pateikiama Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika atskleidžia negerą tendenciją. Keleivių naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimų nemažėja.
Štai 2019 m. užfiksuoti 2458 pažeidimai. Nors 2020 m., taikant judėjimo ribojimus dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos, užfiksuoti 1910 pažeidimai, pernai šis skaičius buvo gerokai didesnis: nustatyta 2630 pažeidimų atvejų.
Pirmasis šių metų pusmetis irgi kelia nerimą: nustatyta, kad vien tik sausio-liepos mėnesiais keleiviai padarė net 1784 naudojimosi saugos diržais pažeidimus.
Patiriami itin sunkūs sužalojimai
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas pastebi, kad asmeniui nesegint saugos diržo galinėje sėdynėje, pavojų netrūksta.
„Kyla didelė rizika visiškai arba dalinai išlėkti pro automobilio priekinį ar šoninius ir galinius langus. Jeigu nukentėjusysis įstringa tarp įvairių objektų, gali tekti ilgai laukti, kol gelbėtojai supjaustys transporto priemonę ir jį ištrauks“.
Negana to, galinėje sėdynėje sėdintys, neprisisegę keleiviai staigiai stabdant ar susidūrimo metu gali būti nublokšti iš savo vietos. „Yra didelė rizika, kad jie susižeis ar žus atsitrenkę į automobilio salono dalis, sužalos ar net mirtinai traumuos automobilio vairuotoją ar kitus keleivius“.
Net ir neišlėkus iš transporto priemonės, sužalojimai nesegint saugos diržo ne mažiau sunkūs. „Nukentėjusysis gali būti užspaustas, gresia galvos, kaklo traumos, kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis ir kiti gyvenimą keičiantys sužalojimai“.
Pasak gydytojo, sunkios traumos atveju labai svarbi pirmoji „auksinė valanda“, per kurią turi būti suteikta pagalba.
„Sunkios būklės pacientą atgabenus į Skubiosios pagalbos skyrių, jį dažniausiai priima politraumos komanda. Ją sudaro skubiosios medicinos gydytojas, gydytojas chirurgas, slaugos personalas, radiologijos technologas, laboratorijos darbuotojas.
Jeigu įtariama, kad yra kitokių sužeidimų, nedelsiant kviečiamas ortopedas traumatologas, neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas, kiti specialistai“, – sako gydytojas A.Černauskas.
Mirties riziką sumažina perpus
Gydytojas A.Černauskas, kasdien matantis skaudžias autoįvykių pasekmes, teigia, kad įsitikinimas, esą sėdint gale saugos diržas mažiau svarbus, yra pražūtingas.
„Pamenu neseną autoįvykį. Automobiliu važiavo keturi labai jauni asmenys – priekyje sėdintys nenukentėjo, nes segėjo diržus. Jų net neatvežė į ligoninę patikrinimui.
Tuo tarpu gale buvę keleiviai, neprisisegę diržų, nukentėjo žymiai stipriau. Abu buvo paguldyti į ligoninę, vienas iš jų – į reanimacijos skyrių su daugybiniais komplikuotais dubens lūžiais“, – prisimena medikas.
Pašnekovas teigia, kad dažno (nesudėtingo ar vidutinio sudėtingumo) autoįvykio metu saugos diržai mirties riziką gali sumažinti perpus.
„Jeigu yra tekę matyti, kokias žymes palieka saugos diržai, galima įsivaizduoti, su kokia jėga juda kūnas transporto priemonei staiga sustojus.
Bet keli nubrozdinimai, patempimai ir kiti, dažniausiai nesunkūs, saugos diržų sukeliami sužalojimai yra niekis. Ypač palyginus su traumomis, patirtomis iškritus iš besiverčiančio automobilio“, – sako gydytojas A.Černauskas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
