Atliktas tyrimas parodė lietuvių įpročius ir didžiausias klaidas eisme: keli dalykai itin šiurpina specialistus

Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina. Ekspertai atsakė, ar Lietuva bent kiek pasistūmėjo link pagarbaus ir civilizuoto elgesio prie vairo.

Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne viena apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų vairavimo kultūra yra pasibaisėtina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 3, 2022, 3:07 PM

Buvęs lenktynininkas, autosporto treneris Jonas Dereškevičius yra sakęs, kad eismo kultūra – tai buvimas kartu su visais. Tai būtinybė atsižvelgti į kitų poreikius, galimybes arba savo poreikių derinimas prie kitų. Anot jo, vieno žmogaus poreikio patenkinimas neturėtų vyrauti kitų vairuotojų atžvilgiu.

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidentas Valentinas Masilionis pabrėžė, kad abejoja, jog su praeito amžiaus šeštuoju dešimtmečiu pasistūmėjo tarpusavio pagarba ir supratingumas.

„Vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones 1960 m., manau, kad elgiasi labai mandagiai, nes buvo mažai automobilių, bet palyginti, kas buvo prieš 10 ar 20 metų, tai mes stumiamės į priekį, nes eismo kultūra yra žmonių bendravimo kultūros dalis. Kaip pėstieji elgiasi gatvėje, parduotuvėje, universitete ar kitoje vietoje, parodo, kaip jie elgiasi vairuodami“, – kalbėjo V.Masilionis.

Transporto kompetencijų agentūra (TKA) dalyvavo tarptautiniame „Baseline“ projekte, kurio metu visoje Lietuvoje buvo atliekami tyrimai, padedantys nustatyti kelių eismo saugos rodiklių vertes. Rodiklius padėjo apskaičiuoti mokslininkai, kurie specializuojasi statistiniuose skaičiavimuose, o tyrimo metodiką patvirtino Europos Komisija.

Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas mano, kad mes pasistūmėjome į priekį ir tai parodo paskutinis dešimtmetis. Esą ne veltui Lietuva gavo „PIN Award“ apdovanojimą už didžiausią pasiekimą eismo saugumo srityje – Lietuvoje perpus sumažėjo žuvusiųjų skaičius.

„Kultūra yra labai abstraktus dalykas, todėl mes turėtume vertinti tam tikrus indikatorius, kuriuos galime pastebėti. Eismo sauga lygi vairavimo kultūrai, eismo įvykiai dažniausiai įvyksta dėl netinkamos elgsenos. Jeigu sumažiname eismo įvykių skaičių, mūsų pačių kultūra ir požiūris į patį eismą keičiasi“, – akcentavo E.Morkūnas.

V.Masilionis pridūrė, kad eismo kultūrą taip pat atspindi bendras psichologinis patogumas vairuojant, kaip elgiasi kaimynai prie vairo.

Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu vystosi visuomenė, kinta bendroji kultūra ir mokymo programos. Anksčiau tik reikėdavo išmokti saugaus eismo pagrindus, Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o dabar į mokymo programas įtraukiami saugaus eismo reikalavimai, eismo pavojaus supratimas, ekonomiško vairavimo pradmenys ir principai, saugaus vairavimo principai, atjauta ir didelis dėmesys silpnesniems eismo dalyviams.

„Eismą suvokiame plačiau, ne tik KET ženklus žinome ir pritaikome praktikoje“, – tvirtino V.Masilionis.

Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas minėjo, kad eismas anksčiau būdavo ramesnis, nes nebuvo tiek daug dirgiklių, kitų transporto priemonių, prekybos centrų, posūkių, o dabartinis eismas yra didelis chaosas. Eismo dalyviai turi didinti savo reakciją, matomumą, matyti daugiau ir reaguoti greičiau. 

„Su visa infrastruktūra stengiamasi vairuotojus sudėlioti į lentynėles. Dabar siekiama mažinti vairuotojo pasirinkimo teises, kad jis aiškiai žinotų, jog tik ten ir galės nuvažiuoti bei mažinti chaosą. Visa tai atsiliepia geresniam laidumui ir eismo saugumui. Bet yra didelė problema – mes šviečiame vairuotojus, o kitus eismo dalyvius pamirštame – vaikus, paauglius, visus pėsčiuosius, kurie niekada neskaitė KET“, – pastebėjo E.Morkūnas.

Anot jo, šioje vietoje susiduriame su bėda, kad pamirštame šių eismo dalyvių švietimą, o tik keliame atsakomybę ir reikalavimus vairuotojams.

Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidentas dažnai vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į pėsčiųjų zoną pastebi, kurie tautiečiai turi vairuotojo pažymėjimą, o kurie – ne.

E.Morkūnas dalyvaudamas „Baseline“ projekte pastebėjo, kad daugiau nei 50 proc. vairuotojų viršija greitį bent 1 km/val.: „Didžiausias viršijančių skaičius yra miestuose, kur keičiasi greičio zonos – 30, 50 ir 70 km/val. Automagistralėse pažeidėjų skaičius nedidelis, nes leistinas greitis tenkina vairuotojų poreikius.“

„Išaugus degalų kainai, vairuotojai pradėjo važiuoti lėčiau ir ekonomiškiau“, – pridūrė jis.

Kitas svarbus aspektas – saugos diržų užsisegimas. Priekyje labai didelė dalis užsisega diržus, bet keleiviai gale – tik 64 proc. iš jų segi diržus. Kitą didžiausią susirūpinimą kelia vaikų vežimas automobilių kėdutėse. Beveik 80 proc. vaikų vežami automobilių kėdutėse, bet tik 65 proc. jų prisegami teisingai.

Europos transporto saugos tarnyba norėtų, kad mokymo įstaigos skirtų didesnį dėmesį vaikų saugos diržų užsegimui: „Tyrimas buvo atliktas stebint vaikus kartu su tėvais bei pastebėta, jog šeimos nariams trūksta supratimo, kaip tinkamai prisegti vaiką. Dažniausiai būna laisvi saugos diržai ir tėvai atsako, jog nenori priveržti vaiko.“

2019–2021 m. eismo įvykių duomenys rodo, kad į eismo įvykį patekusių vaikų iki 12 metų, kurie nebuvo vežami specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse, žuvusių ir sunkiai sužeistų skaičius buvo net keturis kartus didesnis.

„Atliekant tyrimą nustebino tai, kad beveik 96 proc. važiuojančių žmonių automagistralėse, kur nėra šviesoforų ar spūsčių, nelaiko rankose mobiliojo telefono.

Mes turime suprasti, kad prie šviesoforo žmonės visada pirmiausia paims mobilųjį telefoną iš neturėjimo ką veikti“, – dėstė E.Morkūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada JAV ginklai pasieks Ukrainą?