Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pabrėžė, kad pats deklaracijos pildymas niekuo nesiskiria nuo eismo įvykio deklaracijos pildymo, kuomet vienas iš dalyvių yra bendratautietis – abejais atvejais yra pildoma ta pati eismo įvykio deklaracija.
„Jei eismo įvykyje su užsieniečiu kaltininkas yra mūsų šalies gyventojas, būtų gražu kitam eismo dalyviui patarti, į ką kreiptis ir kaip rasti jo draudimo bendrovę, mat šalies svečiams nėra paprasta surasti pagalbą.
O kai į draudimo bendrovę kreipsis klientas, patekęs į bėdą, draudimo bendrovės specialistai imsis visų reikiamų veiksmų, kad sumažintų kliento galvos skausmą ir kuo paprasčiau sutvarkytų visus formalumus“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė A.Gasparavičius.
Patekus į eismo įvykį, nesvarbu, su užsieniečiu, ar lietuviu, labai svarbu tiksliai išsiaiškinti, kas yra įvykio kaltininkas ir šį faktą užfiksuoti deklaracijoje, todėl svarbu susikalbėti ir tinkamai suprasti kitakalbį.
Deklaraciją galima pildyti tiek savo, tiek užsienio kalba. Svarbu, kad abu eismo įvykio dalyviai sutartų dėl to, kas yra kaltininkas ir vienodai suprastų deklaracijos turinį. BTA draudimo bendrovei tenka sulaukti užpildytų deklaracijų kirilica.
„Šiais metais padaugėjo įvykių su užsieniečiais, ypač su Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis“, – komentavo draudimo bendrovės atstovas.
Jei kalbos nesuprantate, į pagalbą galima pasitelkti vertimo programėles, internetinius žodynus, kurie padės išsiversti sudėtingas frazes, pasitikslinti, išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jas teisingai pateikti deklaracijoje. Jei dėl aplinkybių yra ginčijamasi, būtina apie įvykį informuoti policijos pareigūnus ir pasitelkti jų pagalbą. Jeigu visgi nepavyksta išsiaiškinti, į kurią draudimo bendrovę kreiptis dėl žalos atlyginimo, galima pasiteirauti Lietuvos draudikų biuro.
Gali prailgėti
Būna atvejų, kai pats žalų administravimo kelias gali pailgėti. Jei užsieniečio įvykio kaltininko automobilis apdraustas bendrovėje, kuri turi atstovus ir Lietuvoje, žalos atlyginimas nebus sudėtingas, tačiau, kai kaltininko draudiko atstovybės Lietuvoje nėra, situacija keičiasi.
Tokiu atveju, veiksmų imasi Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, kuris pagelbėja nukentėjusiems su žalos atlyginimu. Jeigu užsienio gyventojas vairuoja Lietuvoje išsinuomotą automobilį, klausimų dėl žalos atlyginimo dažniausiai nekyla, jei jo vairuotojo pažymėjimas galioja.
Jeigu eismo įvykio kaltininko transporto priemonė registruota ne Lietuvoje ir nėra priskirto draudimo bendrovės korespondento Lietuvoje, byla yra administruojama bet kurios draudimo bendrovės, Lietuvos draudikų biuro vardu.
„Neišskirčiau administravimo greičio nei vienu, nei kitu atveju. Kai žalą administruoja kaltininko korespondentas Lietuvoje, administravimo terminas gali gerokai pailgėti“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo pašnekovas.
Gali pildyti savo šalies deklaraciją
„Lietuvos draudimo“ transporto draudimo ekspertas Paulius Ilbertas akcentavo, kad svarbu padarius ar patekus į eismo įvykį atlikti visus veiksmus – netrukdyti eismui, nufotografuoti eismo įvykį, pasižymėti liudininkus ir, jei reikia, kviesti policiją. Policijos kvietimas rekomenduojamas, jei kyla abejonių dėl užsieniečio dokumentų galiojimo arba negalima susitarti, kas yra kaltininkas.
„Būna problemų, kai žmonės išvis nesusikalba, tada svarbu, kad kiekvienas supildytų deklaracijas savo kalba ir sutartų, kas kaltas arba viską išsamiai nusifotografuotų – eismo ženklus, padarytus nuostolius, įvyko vietą. Vėliau viską turi pateikti draudikui. Jei nesutaria dėl kaltės – būtina kviesti policiją.
Deklaraciją geriausia pildyti spausdintinėmis raidėmis. Užsienietis deklaraciją pildo savo gimtąja kalba arba angliškai“, – paaiškino P.Ilbertas.
„Lietuvos draudimo“ bendrovė pažymėjo, kad gana retai, ypač šiuo metu, kai Lietuvoje yra sumažėję Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įvyksta eismo nelaimių su užsieniečiais. Per metus paprastai būna apie 100 atvejų, šiemet tikimasi dar mažiau.
Neegzistuoja ištisinės eismo juostos
Daugybę šalių automobiliu išmaišęs auto žurnalistas Jurgis Paplaitis teigė, kad užsieniečių ir lietuvių vairavimas yra panašus, tačiau pastebi, jog kuo didesnis miestas, tuo supratingesni vairuotojai.
J.Paplaitis labiausiai nusivylęs „Bolt“ vairuotojais, nes šie esą eisme „iškrenta iš konteksto“. Anot pašnekovo, lengva pastebėti, jog toks vairuotojas atvyko iš kitos šalies, nes jiems neegzistuoja ištisinės eismo juostos, nerodo posūkio signalų.
„Jie važiuoja ir nelabai žiūri į kitus. Mes prieš 20 metų panašiai važinėjome užsienyje“, – naujienų portalui lrytas.lt pridūrė žurnalistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar dauguma vairuotojų važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui.
Pasak pašnekovo, pastebėjus automobilį su užsienietiškais numeriais reikia jį vertinti panašiai, kaip ir mašiną su mokomuoju ženklu – suprasti, kad gali ieškoti, kuria kryptimi važiuoti, sustoti arba, užsižiūrėjęs į navigaciją, neįjungti posūkio signalo.
Šiais metais nuo sausio 1 iki rugsėjo 30 d. užfiksuota virš 980 tūkst. KET pažeidimų. Iš jų net 71 tūkst. padarytas užsieniečių. Praeitais metais tokių asmenų buvo apie 53 tūkst. Dėl užsieniečių kaltės šiais metais įvyko 120 eismo įvykių, 2021 m. – 97.
