Vilnietė Liepa pasakoja, kad partrenktą, dar gyvą stirną rado ant kelio, bet pareigūnų pagalbos nesulaukė.
„Gyvūnas buvo važiuojamojoje kelio dalyje, kraujo klane, jis negalėjo pasitraukti nuo kelio, nes buvo lūžusios kojos. Reikėjo patraukti nuo kelio ir tiesiog norėjome, kad kažkas atvyktų ir tiesiog užbaigtų gyvūno kančias“, – pasakojo mergina.
Ji sakė prisimenanti, kad važiavo pro miškingą vietą ir pamatė partrenktą stirną, kuri dar buvo gyva. Kadangi patys negalėjo padėti gyvūnui, paskambino policijai, kurie susisiekė su aplinkosaugininkais.
Anot Liepos, po kone pusvalandžio iš aplinkosaugininkų sulaukė skambučio. Jie paklausė, ar gyvūnas netrukdo eismui ir pasakė, kad šiuo metu negali iškviesti medžiotojų, nes aplink nėra nieko, kas galėtų padėti.
Bendrasis pagalbos centras gautus pranešimus apie susidūrimus su žvėrimis perduoda atsakingoms institucijoms, tačiau negali pasakyti, kada jos pasirodys įvykio vietoje.
„Mūsų pagrindinė funkcija yra priimti pranešimus apie pagalbą ir perduoti pagalbos tarnyboms, o pagalbos tarnybos jau reaguoja pagal savo nustatytas tvarkas ir pagal jų nustatytą skubumą“, – aiškino bendrojo pagalbos skyriaus jaunesnysis specialistas Vytautas Blaževičius.
Tuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad neretai daug kas priklauso nuo situacijos: kokioje vietoje nutiko nelaimingas atsitikimas, ar tai nėra medžioklės plotai.
Jis pataria, kad gyvūną nuo kelio reikėtų patraukti į šalikelę ir apie įvykį pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu. Tuomet jau veiksmų imtųsi aplinkosaugininkai.
Dažnu atveju, kai ant kelio nutrenktas gyvūnas dar yra gyvas, kviečiami medžiotojai, tačiau miestuose ir gyvenvietėse pagal įstatymą naudotis ginklu negalima, todėl miestuose partrenkto gyvūno kančių medžiotojai nutraukti negali.
„Jeigu gyvūnas nutrenktas ne gyvenvietėje, tai tuomet mes važiuojame visuomet. Gauname pranešimą iš aplinkosaugos ir tada medžioklės klubas, kuriam priklauso teritorija, medžioklės ploto vienetai, važiuoja, užpildo atitinkamus dokumentus, atima tas kančias gyvūnui ir pasiima tą gyvūną sunaudoti savo reikmėms“, – dėstė Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Vytas Mazuronis.
Aplinkosaugininkai skundžiasi, kad vykstant rujai elniniai gyvūnai negali laisvai judėti tarp skirtingų gyvenviečių, todėl išbėga ir į kelią. Siekiant, kad gyvūnų būtų partrenkiama mažiau reikėtų statyti daugiau žaliųjų tiltų.
„Mums nepatinka esama situacija dėl to, kad yra per mažai žaliųjų tiltų gyvūnams migruoti, bet jei susidūrimai įvyksta, tai kaip ir aišku, ką daryti. Vairuotojams reikia žinoti, kad bendruoju pagalbos telefonu pranešti policijos pareigūnams, o policijos pareigūnai jau praneš aplinkos apsaugos pranešimų centrui, kurie, išsiaiškinę lokaciją, praneš medžiotojams“, – visą eigą pristatė A.Klimavičius.
Nors daugiausia pranešimų apie susidūrimą su žvėrimis pareigūnai fiksuoja rudens pradžioje, tokių pranešimų yra ištisus metus.
Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Mankausko teigimu, galima būtų teigti, kad kai yra sezoninė migracija apie partrenktus gyvūnų pranešimų padaugėja. Tačiau jis pastebi, kad tokie įvykiai vyksta visus metus.
Dažniausiai vairuotojai partrenkia stirnas. Kol kas šernų pastaruoju metu partrenkiama mažiau. Jis mano, kad taip gali būti dėl kiaulių maro atvejų.
Šiais metais nuo sausio 1 dienos įvyko daugiau nei 3 tūkstančiai susidūrimų su gyvūnais.
