Nors informacijos apie draudimą prie vairo naudotis mobiliojo ryšio telefonais netrūksta, Lietuvos Kelių policijos tarnybos pateikiama Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika rodo, kad problema tik auga. Kiekvieną mėnesį užfiksuojama keli tūkstančiai nusižengimų.
Atrodo, nuolat pažeidžiamas elementarus reikalavimas reikalauja griežtesnių sprendimų. Ar baudų didinimas – išties geriausia ir vienintelė išeitis?
Psichologas Edvardas Šidlauskas atsako, kodėl vairuotojai nepaiso draudimų ir kokios priemonės padėtų pasiekti norimus rezultatus.
Galiojančios baudos nuo telefono neatgraso?
Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis nesilaikymas yra gana skaitlingas pažeidimas. Štai 2019 m. užfiksuoti 19394 atvejai. 2020 m., nepaisant sumažėjusio eismo srauto ir COVID-19 pandemijos ribojimų, į pareigūnų akiratį pateko net 34900 pažeidėjai.
Pernai šis skaičius toliau augo – užfiksuoti 42260 nusižengimo atvejai. Pirmasis 2022 m. pusmetis taip pat neguodžia: statistika rodo, kad vien tik sausio-rugsėjo mėnesiais nubausta net 40045 draudimą naudotis telefonu pažeidusių vairuotojų.
Šiuo metu už šį pažeidimą numatyta 60–90 Eur bauda. Užfiksavus nusižengimą pakartotinai gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.
Visgi dideli prasižengusiųjų skaičiai byloja, kad nei skiriamos baudos, nei rizika netekti teisės vairuoti, neatgraso nuo šio pavojingo elgesio.
Įžvelgia priklausomybę
Pasak socialinio psichologo E.Šidlausko, telefono naudojimas prie vairo dažnai yra neracionalus sprendimas.
„Žmogus protu suvokia, kad tai pavojinga ir draudžiama, tačiau vis tiek tai daro. Reiškia, poreikis naudotis telefonu net prie vairo yra stipresnis už jo valią. Susiduriame su priklausomybe – nuo telefonų, nuo skaitmeninių ekranų. Ji ne ką silpnesnė nei priklausomybė nuo alkoholio.
Jei šią problemą vertintume būtent taip, akivaizdu, kad žmogus neturėdamas individualios valios šiuo klausimu, turi gauti pagalbą iš išorės. Šiuo atveju tai yra įstatymai arba baudos. Jeigu žmogus žino, kad pasekmė yra gana dramatiška, baimė arba nenoras patirti nemalonias pasekmes gali viršyti norą naudotis telefonais.
Tačiau gali būti ir taip, kad tos baimės nėra. Reiškia, kad pagunda yra stipresnė už gresiančias pasekmes, todėl žmogus ir toliau kartoja tą patį nusižengimą. Dideli nusižengimų skaičiai gali rodyti, kad baudas reikia padidinti“, – svarsto pašnekovas.
Pastebi bendruomeniškumo trūkumą
Nesvetima situacija Lietuvoje – greta telefono ragelį laikančio vairuotojo automobilyje sėdi ir keleiviai, tačiau šie ignoruoja nusižengimą. Kodėl daugelis gana atmestinai žvelgia į pavojingas situacijas?
Psichologo teigimu, tolerancija panašaus pobūdžio pažeidimams Lietuvoje dar yra socialinė norma.
„Tai, kad žmonės nėra linkę sudrausminti vairuotojo, kuris nepaiso Kelių eismo taisyklių, atskleidžia visuomenės abejingumą, neatsakingumą. Juk išgėrusio žmogaus prie vairo neprileidžiame, suprantame, kad gresia pavojus jo ir aplinkinių gyvybei. Priklausomybė nuo telefonų irgi gali baigtis tragedija, todėl tokio vairuotojų elgesio taip pat negalima toleruoti“, – sako E. Šidlauskas.
Jis dabartinę visuomenės reakciją į telefonais besinaudojančius vairuotojus aiškina pilietiškumo stoka.
„Pilietiškumas yra tai, kiek žmonės yra linkę įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir jaučiasi atsakingi už tai, kas vyksta. Deja, socialinis kapitalas Rytų Europoje yra silpnas dėl nesusiformavusio bendruomenės pamato. Yra labai daug nesveikos konkurencijos, susvetimėjimo, egoizmo, rūpinimosi tik siaurais savo interesais. Tenka konstatuoti, kad neturime rūpinimosi bendruomene mentaliteto“.
Reikia ne tik baudų, bet ir švietimo
Socialinis psichologas apgailestauja, kad abejingumas kiekviename žingsnyje atseikėja iššūkių. „Ne tik kelyje, bet ir daugelyje kitų gyvenimo sričių daromi smulkūs ar didesni pažeidimai, į kuriuos aplinkiniai žiūri atlaidžiai. Ši reakcija skatina ir toliau daryti nusižengimus, gilina ir taip rimtas problemas“.
E.Šidlauskas pabrėžia, kad mobiliųjų telefonų naudojimas prie vairo, kaip ir kiti Kelių taisyklių pažeidimai, yra mūsų visų galvos skausmas.
„Tai ne tik individo, bet ir bendruomenės atsakomybės klausimas. Juk šiandien į ekraną užsižiopsojęs vairuotojas rytoj gali kliudyti mano vaiką. Gyvename visuomenėje, todėl į rizikos zoną patenkame visi“.
Jis atkreipia dėmesį, kad siekiant ilgalaikių teigiamų rezultatų vien tik baudų neužtenka. „Rimtesnės pasekmės daugeliui pažeidėjų keltų baimę ir, tikėtina, sumažintų nusižengimų skaičių. Tačiau ilgalaikiams rezultatams reikia ne tik baudų griežtinimo, bet ir edukacijos.
Socialinio sąmoningumo ugdymas per švietimą, įvairiais kitais medijų kanalais, duotų gerų rezultatų ir padėtų sumažinti abejingumą, o kartu – ir aukų skaičių keliuose“, – įsitikinęs psichologas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
