LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius akcentuoja, kad magistraliniai, asfaltuoti, rajoniniai keliai yra nelygūs, provėžuoti ir vairuotojams nėra užtikrinamas toks komfortas, koks turėtų būti.
„Matome, kad po tyrimų situacija yra tokia, kokia yra ir norint, kad ta situacija keistųsi, reikalingos didelės investicijos“, – komentavo LAKD atstovas.
Tuo metu Socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko teigimu, frakcija siūlo naudoti tas lėšas, kurios surenkamos iš degalų akcizo ir kelių mokesčių. „Surenkamos lėšos turi keliauti atgal į kelius, visos kitos bendrosios reikmės yra finansuojamos iš bendrų mokesčių ir skolintų lėšų. Taip turėtų būti daroma ir šį kartą“, – teigė jis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius taip pat svarsto, kad yra ir kitų būdų, kaip galima tvarkyti kelius. Visų pirma, nuo sausio 1 d. LAKD bus akcinė bendrovė, todėl taps savarankiškesnė ir galės laisviau skolintis.
Taip pat kalbama apie specialaus fondo sukūrimą, iš kurio lėšų galėtų būti tvarkomi šalies keliai bei apie koncesijos pagrindų pritaikymą. Anot K.Starkevičiaus, šiuo metu nemato galimybių dėl šių reikmių padidinti valstybės biudžetą.
Biudžete lėšų prašoma ir sporto kompleksams, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams, Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kaune, nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms.
Parlamentarai įvairioms reikmėms iš viso siūlo rasti dar daugiau kaip milijardą eurų.
„Seimo nariai standartiškai prisiūlo daug daugiau išlaidų negu numatyta biudžeto projekte. Tikrai atsižvelgsime į komitetų svarstymus ir jeigu bus pasiūlyta kažkokių variantų, kuomet siūlomos papildomos išlaidos, bet bus siūloma ir kurias išlaidas sumažinti. Jeigu tik dalykiniai komitetai mano, kad yra kažkokių prioritetų, kurie svarbesni negu numatė Vyriausybė“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sako – daugelio parlamentarų siūlymų negalima vertinti rimtai.
„Visi pasiūlymai, kurie neturi realaus finansavimo šaltinio, o kol kas man tokį realų finansavimo šaltinį teko matyti gal tik vieno pasiūlymo atveju, tai Vyriausybės rimtai svarstomu būti negali, nes tai tiesiog būtų didesnė skola. Didinti planuojamos skolos ateinančių metų biudžete Vyriausybė nėra nusiteikusi“, – patikino premjerė.
„Šiuo atveju tas milijardas yra labai didelė rizika, kad biudžeto deficitas gali gilėti. Tad naujas iniciatyvas reikėtų vertinti tik per tokią prizmę, jeigu būtų atsisakytas kažkokių senesnių.
Matome, kad Lietuvos skolinimosi kaina išaugo per metus labai stipriai. Pernai metais atitinkamu laikotarpiu dar skolinomės 0,4 proc., o dabar jau yra virš iki 6 proc.“ – lygino bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Prognozuojama, kad biudžeto deficitas kitąmet sieks beveik 5 proc., o valstybės skola išaugs iki 43 procentų bendrojo vidaus produkto.
Ekonomistė sako – vyrauja didelis ekonominis neapibrėžtumas, todėl reikėtų susilaikyti nuo pasiūlymų, kurie galėtų didinti biudžeto deficitą.
„Aš suprantu, kad tai yra sudėtinga, nes kitais metais savivaldybių rinkimai ir politikams yra tas metas, kada jie kraunasi savo politinį kapitalą. Bet reiktų suprasti, kad tokiais netipiniais laikais reikia žiūrėti į ilgesnę distanciją, o ne iki rinkiminį laikotarpį“, – komentavo pašnekovė.
Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22 dieną.
