Dėl prasidėjusių darbų uždaryta nuovaža iš magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda į Jonavos gatvę ir pats tiltas.
Nuovaža bus uždaryta iki kitų metų sausio 9 dienos, o štai atnaujintu tiltu automobiliai vėl galės riedėti tik 2024-ųjų pabaigoje.
Tik tranzitiniam transportui skirtas tiltas bus perstatytas ir išplatintas. Tai leis padidinti eismo pralaidumą bei saugumą ir padės sutaupyti daugybę valandų, dabar prarandamų spūstyse.
Milžiniškos spūstys susidarė jau pirmosiomis dienomis, tik uždarius tiltą. Kitaip ir negalėjo nutikti – tai intensyviausias kelio ruožas Lietuvoje, mat kai kuriomis dienomis šioje vietoje pravažiuoja 78 tūkst. transporto priemonių per parą.
Dažnai pro Kauną važiuojantys vairuotojai pastaruosius kelerius metus jau įprato šioje vietoje stoviniuoti. Itin didelių sunkumų kyla apledėjus kelio dangai ar įvykus eismo nelaimei – net menkas susidūrimas sukelia dideles spūstis.
Kauniečiai niekaip nesupranta, kodėl darbus reikėjo pradėti artėjant Kalėdoms, kai prasideda prekybos centrų šturmas, o IX forto apylinkėse įsikūrę net du prekybos milžinai.
Sunku spėlioti, ar kelininkai galėjo palaukti porą mėnesių, kol nurims šventinė gyventojų panika, tačiau tai problemos neišspręstų.
Po Kalėdų artėja Velykos, vėliau – vasaros atostogos, todėl visada galima surasti argumentų, kodėl darbų pradžią vertėtų atidėti.
Sunku įsivaizduoti, kaip eismas ties Kaunu atrodys šiltą rugpjūčio penktadienio popietę, kai maždaug trečdalis šalies gyventojų patraukia į pajūrį. Tikėtina, kad dalis vairuotojų į kitą Neries pusę mėgins prasibrauti pro Kauną, o tai garantuoja eismo trikdžius ir pačiame mieste.
Article [id:25248561]Uždarius vidurinį A. Meškinio tiltą, Kaune nusidriekė kilometrinės spūstys Article [id:25108587]Netrukus prasidės vieno intensyviausių tiltų per Nerį rekonstrukcija
Jokių stebuklingų receptų niekas nesugalvos – dvejus artimiausius metus reikės susitaikyti su eismo apribojimais.
Nenuvažiavus į pajūrį arba prekybos centrą nieko baisaus turbūt nenutiks, bet krovininis transportas į jūrų uostą Klaipėdoje negali nevažiuoti. Kito kelio pasiekti uostamiestį tiesiog nėra.
Ir tai – dar ne pabaiga. Atidarius vidurinį tiltą, kelininkai imsis pietinės komplekso dalies. Šį sovietiniais laikais statytą tiltą taip pat būtina atnaujinti ir pritaikyti kelis kartus išaugusiam transporto srautui.
Niekas nenori, kad pasikartotų 2009-ųjų sausį įvykęs incidentas, kai spaudžiant šalčiui apie 20 centimetrų pasislinko tilto konstrukcija, o Kauno gyventojams sutriko šilumos tiekimas po juo nutiesta trasa.
Jeigu neatsiras nenumatytų kliūčių ir Susisiekimo ministerija laikysis pažado šiam transporto mazgui teikti pirmenybę prieš daugelį kitų projektų, darbai galėtų prasidėti 2025 metais, todėl tik 2027-aisiais automobiliai galės prašvilpti pro Kauną be jokių kliūčių.
Penkeri metai – didelis laiko tarpas. Sunku spėlioti, kaip pasikeis gyventojų įpročiai bei transporto priemonių naudojimo ypatumai.
Nors kai kurie automobilių žinovai spėjo, kad beveik dvigubai išaugusios degalų kainos privers vairuotojus raktelius kabinti ant vinies, nieko panašaus nenutiko. Net nepanašu, kad transporto srautas šalies keliuose būtų sumažėjęs.
Smarkiai sumenko susižavėjimas ir elektromobiliais, mat jų savininkai jau netenka dalies privilegijų, o elektros kainos taip pat šoko į neregėtas aukštumas. Vien rūpesčio švaresne aplinka nepakanka ryžtis tokiai investicijai.
Visai nesvarbu, ką inžinieriai įkurdino po variklio dangčiu, skraidančių automobilių niekas neišrado. Kol jie rieda, reikės ir kelių.
Kai kelių danga nusidėvi, ją tenka atnaujinti, o tai iškart tampa papildomu kantrybės išbandymu vairuotojams, ir jiems labai nepatinka net kelias minutes praleisti spūstyje.
