Deja, nepaisant gausios informacijos apie pražūtingą alkoholio poveikį, dalis išgėrusių žmonių vis tiek ryžtasi sėsti prie vairo. Psichologas Edvardas Šidlauskas atsako, kodėl rizikuojama ir kaip neblaivius draugus bei artimuosius atgrasyti nuo pražūtingo elgesio.
Trys žmonių tipai
E.Šidlauskas teigia, kad praktiškai visi išgėrę žmonės yra labiau linkę rizikuoti, neįvertinti realios situacijos. Jis išgėrusius asmenis skirsto į tris pagrindinius tipus.
„Vienus alkoholis veikia slopinančiai: išgėrus apima pasyvumas, mieguistumas. Kitus traukia veiksmai ir veikla, kurie įprastai gyvenime yra nuslopinti: jie drąsiau bendrauja arba elgiasi nutrūktgalviškai, ieško kažkokių nuotykių.
Trečiasis tipas tikriausiai pavojingiausias. Jam priklauso tie, kurie paveikti alkoholio ima elgtis agresyviai, veliasi į konfliktus“.
Pašnekovas teigia, kad dažnu atveju pavartoję svaigiųjų gėrimų asmenys per daug atsipalaiduoja ir neįvertina savo fizinės būklės.
„Nuotaika puiki, jūra iki kelio. Daliai žmonių apsvaigus ne tik automobilį vairuoti, bet ir lėktuvą pilotuoti nebaisu, nes rizika vertinama atsainiau. Atrodo, kas čia tokio nuvažiuoti tuos keliolika ar net keliasdešimt kilometrų, vis tiek niekas nepastebės“.
Kaip bendrauti su išgėrusiu vairuotoju?
Siekiant išvengti nelaimės ir atgrasyti išgėrusį žmogų nuo kelionės automobiliu, psichologas siūlo pasitelkti paprastas, tačiau veiksmingas priemones.
„Daugeliu atvejų gali užtekti tiesiog rimto pokalbio. Pasakyti, kad neblaiviam sėsti prie vairo yra pavojinga tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams. Taip pat reikėtų iškviesti pavežėją, taksi ar kitaip pasirūpinti saugia artimojo kelione į namus“, – pataria specialistas.
„Kalbantis su išgėrusiu asmeniu verta trumpam pasiduoti jo logikai: paklausti, kur, kodėl jis ruošiasi važiuoti. Jeigu žmogus pakankamai adekvatus, po pokalbio jis pats prieis prie išvados, kad kelionę būtina atidėti“.
Būna situacijų, kai racionalūs argumentai nesuveikia. Ypač, kai neblaivus vairuotojas automobiliu važinėja ne pirmą kartą. Specialisto teigimu, šioje situacijoje gali padėti grupinis spaudimas – intervencija, kai grėsmes įvardija ne vienas bičiulis, o visa kompanija.
„Kai tą pačią žinutę transliuoja ne vienas, o dešimt žmonių, rezultatai gerokai paveikesni. Tai įrodo praktika – gydant priklausomybę nuo alkoholio, šeimos narių, draugų kolektyvinė parama yra išskiriama kaip terapijos forma“, – aiškina E.Šidlauskas.
Jis priduria, kad kalbantis su išgėrusiu artimuoju, negalima gėdinti ar moralizuoti – tai suteiks priešingą poveikį.
„Tokie žmonės jautriai reaguoja į kritiką. Jie gali pasijausti atstumti ir imti dar dažniau vartoti svaigiuosius gėrimus, elgtis rizikingai. Todėl patariu ne gėdinti, o paaiškinti, kad draugams, artimiesiems neramu. Nepiktai, bet aiškiai įvardinti vairavimo apsvaigus pasekmes“, – aiškina psichologas.
Kraštutinėms priemonėms ryžtasi ne visi
Pašnekovas pabrėžia, kad mandagūs patarimai ir prašymai gelbsti ne visada. Jeigu nepavyksta susikalbėti, lieka kraštutinės priemonės.
„Kai žmogus nesiklauso proto balso, vis tiek nori kažkur važiuoti, neverta toliau ginčytis. Tai krizinė situacija, kurios metu svarbu reaguoti atitinkamai. Pavyzdžiui, atimti raktelius, užblokuoti automobilį. Jei žmogus elgiasi agresyviai, neįprastai, būtina suteikti pagalbą: kreiptis į medikus, policijos pareigūnus“.
E.Šidlauskas apgailestauja, kad pastarąjį žingsnį žengia ne visi lietuviai.
„Piktnaudžiavimas alkoholiu mūsų kultūroje yra išplitęs ir toleruojamas. Nelaimės, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai liudija, kad į išgėrusius žmones prie vairo žiūrime per daug abejingai. Mūsų visuomenėje išlikusi nuostata, kad būti išgėrus yra žmogaus teisė, net kai jo elgesys ima trukdyti aplinkiniams“.
Jo teigimu, toks požiūris yra labai klaidingas. „Supraskime, kad girtas vairuotojas yra potencialus žudikas. Toks žmogus per pora sekundžių gali sugriauti ne vien savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvenimą.
Dėl savo būklės ar priklausomybės išgėręs žmogus situacijos rimtumo gali nesuprasti. Tačiau aplinkiniai, kurie toleruoja pavojingą elgesį, neatkalba nuo kelionės automobiliu, kartu neša atsakomybę. Todėl užkirsti kelią nelaimei yra mūsų visų pareiga.“, – įspėja psichologas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
