„Treniruotės“ viešose vietose gali atsirūgti
Net jei vairuotojai teoriškai žino, kaip suvaldyti automobilį kritinėmis situacijomis, praktiškai retas pasielgtų teisingai, sakė pašnekovas. Daug kam reikėtų pasimokyti, kaip saugiai elgtis slidžiame kelyje.
Tačiau manymas, kad susiradus apleistą aikštelę ir ten pabandžius automobilio slydimą ar ledo ar sniego, neprisistatys policija su bauda – klaidingas. Kaip aiškino teisininkas, jei tokia aikštelė yra vieša, to daryti nereikėtų net tuo atveju, jei trečia nakties ir aplink tuščia.
„Teismų praktikoje yra buvę, kad žmogus teigė, jog Turgaus aikštėje mokėsi vairuoti, bet tada privažiavo policija ir teko atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Tai jau pripažįstama kaip chuliganiškas vairavimas, teismo neįtikina argumentai, kad mokomasi vairuoti“, – sakė jis.
Kadangi tai yra daroma viešoje vietoje, toks vairavimas gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Tad jei norima saugiai pasitreniruoti žiemos sąlygomis, tai turėtų būti privati teritorija, kurioje būti turėtų leisti jos savininkams. Bet kokiu atveju – nereikia užtraukti rankinio stabdžio ten, kur nereikia.
Pašnekovas pritarė, kad patiems pareigūnams sunku atskirti chuliganišką vairavimą nuo mokymosi vairuoti. Kitas klausimas, ar tai yra prasminga. Jo teigimu, viskas priklauso nuo vairuotojo.
Jei mažiau imlus žmogus su automobiliu vieną kartą „pačiuožinės“, tai turės mažai įtakos gebėjimų tobulinimui žiemos sąlygomis. Tačiau imlesniam vairuotojui daug praktikos gali nereikėti.
Tačiau primenama, kad kelyje reikia elgtis saugiai: nevairuoti chuliganiškai, per daug nepiktnaudžiauti akseleratoriaus pedalo galingumu ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
Taip pat patartina vienam taip nesimokyti. Tokiose situacijose vertėtų kartu važiuoti su draugais, šeimos nariu ar kitu žmogumi, kuris turi daugiau patirties ir galėtų pagelbėti. Tad jei vairuotojas turi tik bazinį mokymą ir automobilio valdymo supratimą, vienam bandyti geriau nereikia.
A. Margiris Grinys teigė, neretai praktika tokiose apleistose aikštelėje eisme pakiša koją. „Pats esu matęs, kai priešais važiuojantis automobilis slysta, jį dar bando suvaldyti, bet jis vis tiek atsiduria griovyje“, – sakė radijo laidos dalyvis.
Svarbu nuspręsti ir tai, ko norima tokiais važiavimais. Jei norima ne tik linksmybių, bet ir naudingų pamokų, verta samdyti specialistus, kurie išmokys, kaip tinkamai valdyti automobilį esant ekstremalioms eismo sąlygoms.
Įrodyti savo tiesą gali pavykti
Kaip pasakojo kalbintas teisininkas, riba tarp chuliganiško vairavimo ir mokymosi yra plona. Jei pareigūnai nusprendžia, kad vairuoja chuliganiškai, tokį sprendimą teisme nuginčyti gan sunku.
Vis tik daug kas priklauso nuo aplinkybių. Teismų praktikoje, anot jo, yra buvę ir taip, kad pavyksta savo tiesą įrodyti: pripažįstama, kad tokiam vairavimui galėjo turėti įtakos kelio danga, automobilio techninės ypatybės.
„Aš nesakau, kad yra visiškai neįmanoma, bet tai yra pakankamai sudėtinga“, – patikino pašnekovas. Neretai padeda kamerų medžiaga iš skirtingų kampų, liudininkų pasisakymai ar paties vairuotojo paaiškinimai.
Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad chuliganiškumo elementas yra visuomenei parodyti iššaukiantį elgesį ar pasigirti automobiliu. Už tokį elgesį gresia bauda ar dar skaudesnės pasekmės – vairavimo teisių atėmimas.
Nors piniginė bauda kerta per piniginę, daug daugiau netenkama, kai prarandama teisė vairuoti: gali kentėti darbas, šeima.
Nepaisant to, jis mano, kad rengiant vairuotojus turėtų būti taikoma panaši praktika kaip ir Šiaurės Europoje. Ten vairuotojai yra mokomi, kaip suvaldyti automobilį kritinėse situacijose ant slidžios kelio dangos.
Lygindamas su praktika Lietuvoje, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vairuotojai tik teoriškai žino, ką daryti, tačiau praktinis aspektas yra ignoruojamas.
