Beveik visi kandidatai į Vilniaus mero kėdę atsakė į portalo užduotus klausimus: Artūras Zuokas, Valdas Benkunskas, Mykolas Majauskas, Tomas Vytautas Raskevičius, Lukas Savickas ir Rasa Budbergytė. Atsakymų nepateikė LLRA-KŠS partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (lenk. Waldemar Tomaszewski).
Pirmas klausimas, į kurį paprašėme atsakyti kandidatus buvo Vilniaus gatvių siaurinimas, sukėlęs Vilniuje daugybę kontroversijų. Paprašėme kandidatų pateikti savo viziją šiuo klausimu.
Tapę meru, kaip spręsite gatvių siaurinimo klausimą?
Artūras Zuokas
„Apskritai, po aštuonerių metų sveiku protu nepaaiškinamos kovos prieš vairuotoją– turiu galvoje ne tik gatvių siaurinimą, bet ir kitus eksperimentus, turėsime pradėti nuo paprasčiausių, bet būtinų dalykų, kurie grąžins vilniečiams patogumą gyventi ir judėti. Ir svarbiausia – mažins kamščius. Visada buvau dviračio ar kito ekologiško transporto entuziastu. Bet neturime pamiršti, kokiose gamtinėse sąlygose gyvename. Kad ir kaip norėtųsi, deja, bet dviratis negali būti susisiekimo alternatyva, kurią dabar neatsakingai siūlo dabartiniai miesto strategai“, – nuo šių žodžių pradėjo Artūras Zuokas.
A. Zuoko nuomone, mieste yra vos kelios gatvės, kurios galėtų būti siaurinamos. Visgi kandidatas pažymi, kad šios gatvės yra ne tranzitinės, o pravažiuojamos. Tapęs meru, politikas planuoja baigti formuoti miesto susisiekimo infrastruktūrą, kas yra numatyta Darnaus judumo strategijoje.
„Vilnius be kamščių gatvėse“ programą sudaro trys dalys: ilgalaikė strateginė, ketverių metų kadencijos ir, žinoma, skubios priemonės. Jas pavadinčiau gatvių „higienos priemonėmis“: pavyzdžiui, kad piko metu papildomai eismo neapsunkintų dar ir gatvių remonto ar miesto tvarkymo darbai“, – apie rinkiminę programą pasakoja A. Zuokas.
Politiko programoje mieste nematyta naujovė – išmanus Vilniaus automobilių stovėjimo vietų valdymas. Tai yra programėlė, skirta integruoti viešas ir privačias parkavimo vietas. Numatyta, kad programėlės vartotojas, pasitelkdamas navigacijos programomis, galės lengvai rasti anksčiau rezervuotą stovėjimo vietą.
Valdas Benkunskas
„Šiuo metu vykdoma gatvių rekonstrukcija, kai gatvės yra susiaurinamos, dėl papildomų gatvės elementų kainuoja nuo 30 iki 50 proc. brangiau nei įprastinis gatvės remontas.
Kitaip tariant, siaurinant gatves kartu mažinamas ir tvarkomų gatvių kiekis. Tuo tarpu, Vilniuje yra apie 230 km gatvių, kurių dangos būklė yra vertinama kaip bloga – tokios gatvės ne tik nepuošia miesto, bet ir yra pavojingos vairuotojams bei jų automobiliams“, – tokiomis įžvalgomis pasidalino Valdas Benkunskas.
Dabartinis Vilniaus vicemeras gatvių siaurinimą planuoja stabdyti, o resursus pirmiausia skirs tam, kad miesto gatvės taptų saugios. Planuojama įvesti bazinį gatvės standartą. Jis turėtų užtikrinti, kad 95 proc. miesto gatvių turėtų kokybišką dangą. Prioritetas atiteks blogiausios būklės miesto gatvėms: Pylimo, Trakų, Liepkalnio, Kalvarijų ir kitoms.
Gatvių, kurios jau yra susiaurintos keisti neplanuojama, nes tam ir taip buvo skirtos didelės sumos. Kandidatas į Vilniaus merus pažymi, kad susiaurintų gatvių būklė pagerėjo ir ženkliai lenkia kitų miesto gatvių stovį.
„Tačiau ištaisysime didžiausias problemas keliančias vietas, pavyzdžiui, platinsime įvažiavimus į kiemus stambiagabaričiam transportui ir specialiosioms tarnyboms“, – sako politikas.
Mykolas Majauskas
„Stabdysiu gatvių siaurinimą ir finansavimą nukreipsiu į gatves, kurioms būtinas remontas. Tuo pačiu didinsime sankryžų pralaidumą, plėsime gatvių jungtis ir inicijuosime žaliųjų rodyklių grąžinimą. Toliau plėsime dviračių takų tinklą užtikrinant reikiamas jungtis“, – atsako M. Majauskas.
Papildomos priemonės bus skirtos parkavimui. Kandidatas į Vilniaus mero kėdę planuoja sutvarkyti esamas parkavimo vietas bei įrengti papildomas stovėjimo aikšteles gausiai apgyvendintuose mikrorajonuose.
Tomas Vytautas Raskevičius
Gatvių siaurinimo projektą žada tęsti Tomas Vytautas Raskevičius. Politikas žada, kad apie tai, kur ir kaip bus siaurinamos gatvės, galės nuspręsti patys vilniečiai.
„Miesto gatvės turi būti patogios judėti visiems skirtingais būdais judantiems vilniečiams – važiuojantiems automobiliu, viešuoju transportu, dviratėmis transporto priemonėmis ar vaikštantiems pėsčiomis. Parengsiu dviejų metų transformacijų planą, suteikiant galimybę miestiečiams pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas C kategorijos gatvėms tankiai apgyvendintose teritorijose, užtikrinant pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros bei papildomų parkavimo vietų įrengimą, saugų automobilių eismą“ – komentuoja T. Raskevičius.
Lukas Savickas
Lukas Savickas yra priešiškas gatvių siaurinimo projektui ir jo tęsti neplanuoja.
„Dabartinio mero komanda ėmėsi labai garsios komunikacijos siekdama „pateisinti“ nevykusią gatvių siaurinimo politiką. Nutilus gražioms kalboms ir brangioms viešinimo kampanijoms matome, kad tie sprendimai gyvenimo vilniečiams nepagerino.
Atvirkščiai – dėl gatvių siaurinimo šiandien Vilnius skęsta kamščiuose, kurie formuojasi netgi tose vietose, kuriose anksčiau jų nebūdavo. Vienareikšmiškai manau, kad reikia stabdyti gatvių siaurinimą ir pritaikyti eismą visiems: dviratininkams, pėstiesiems ir automobilių vairuotojams“, – sako politikas.
Tapęs Vilniaus meru, L. Savickas keistų miesto infrastruktūrinius sprendimus. Kartu su komanda jis perplanuotų Vilniaus eismo sistemą. „Ateityje Lietuvos sostinė taps milijoniniu miestu ir turėsime dar daugiau iššūkių susijusių su eismu“, – pažymi L. Savickas.
Rasa Budbergytė
Dar viena kandidatė stabdys gatvių siaurinimą. Politikė planuoja tolygiai investuoti į visą miesto infrastruktūrą, kad būtų užtikrintos panašios ir geros sąlygos visiems eismo dalyviams.
„Vienas pirmųjų mano planuojamų darbų yra stabdyti gatvių siaurinimą, kuris padarė didžiulę žalą Vilniaus transporto sistemai. Tai, ką sumanė R. Šimašius, galima pavadinti karu prieš vairuotojus. Visi išsivystę, modernūs miestai siekia darnos transporto sistemoje, o ne eismo dalyvių supriešinimo.
Miestai stengiasi užtikrinti miesto dalyvių interesų balansą transporto sistemoje: tolygiai investuoja į kelių infrastruktūrą, viešąjį transportą, mikromobilumo, netaršaus judumo infrastruktūrą, dviračio takus ir t.t. Dėl man nesuvokiamų priežasčių Vilniaus valdžia nusprendė apsimesti, kad automobilių Vilniuje nėra ir nebus“, – sako R. Budbergytė.
Prieš kelis metus Vilniaus miesto savivaldybė pristatė naują miesto gatvių standartą, kurį sudaro 12 principų. Nuo to laiko, visos projektuojamos gatvės turi atitikti šį standartą. Pagal jį nuspręsta pertvarkyti ir kai kurias senesnes Vilniaus gatves.
Vienas iš esminių gatvių standarto elementų – gatvės humanizavimas. Kuo daugiau žalumos, dėmesio pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams. Kartu – siauresnis kelias automobilių vairuotojams. Dėl šios priežasties gatvių humanizavimas tarp vilniečių įgavo gatvių siaurinimo titulą, o šiuo procesu ypač nepatenkinti vairuotojai.
