Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas Genius Lukošius kampanijos atidarymui skirtame renginyje tvirtino, kad neatsakingas paspirtukų vairuotojų elgesys yra rimta problema ir yra reikalingos komunikacinės priemonės, kurios išaiškintų, kaip paspirtukų vairuotojai turi elgtis kelyje.
„Gilesnė analizė parodė, kad elektrinių paspirtukų vairuotojai labai dažnai save priskiria skirtingoms transporto priemonių rūšims. Tai būna situacija, kad jie save laiko pėsčiaisiais. Būna situacijų, kai laiko save mopedų vairuotojais. Tikrai būna situacijų, kai jie žino, kad jie elektrinių paspirtukų vairuotojai ir taisyklių laikosi. Bet šios taisyklės priklauso nuo to, kuo tu save laikai. Tai tikslas ir noras, kad tokie vairuotojai sužinotų, koks jų vaidmuo kelyje, kokių reikia laikytis taisyklių ir reikalavimų“, – žurnalistams teigė G. Lukošius.
„Elektriniam paspirtukui galioja tokios pačios taisyklės kaip dviračiui. Tai iki 18 metų, kiekvienas dviračio vairuotojas turi dėvėti šalmą. Tačiau po 18 metų, tai tampa rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Ir mes matome iš eismo įvykių tyrimų, kad ir po 18 metų reiktų dėvėti šalmą, tą labai skatiname daryti, tai labai naudinga priemonė. Taip pat kaip ir kitos priemonės, tokios kaip šviesą atspindinčios liemenės ir kt.“ – pažymėjo jis.
Susisiekimo viceministrė: akcija yra savalaikė
Renginyje taip pat dalyvavusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė tikino, kad akciją ministerija palaiko, o poreikis kalbėtis su visuomene dėl taisyklių paisymo, važiuojant paspirtukais, yra matomas.
„Lietuvoje, Europoje, pasaulyje per paskutinius penkerius metus matome milžinišką transformaciją mikromobilumo temoje. Matome, kad trumpas distancijas miestuose įveikiame dviračiais, elektriniais paspirtukais, riedžiais ir visoms šioms transporto priemonėms reikia įsitekti infrastruktūroje. Todėl natūralu, kad, atsirandant milžiniškam pokyčiui per trumpą laiką, turime iššūkių ir jie susiję su visuomenės sąmoningumu, atsargumu ir taisyklių paisymu“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.
„Akcija yra savalaikė ir Susisiekimo ministerija palaiko iniciatyvą, kurioje kalbama apie saugumą“, – tikino ji.
Vilniaus vicemeras: Paryžiaus pavyzdys nėra tas, kuriuo reiktų sekti
Tuo tarpu Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas akcentuoja, kad Paryžiaus pavyzdys, kuomet gyventojai nusprendė, jog iki rugpjūčio mieste neliks nuomojamų elektrinių paspirtukų – nėra sektinas.
„Paryžiaus pavyzdys toks, kur atėjo 7 proc. gyventojų balsuoti, nubalsavo ir tuo vadovaujantis yra priimamas sprendimas. Aš nemanau, kad tai yra geras pavyzdys, kuriuo reiktų sekti“, – aiškino T. Gulbinas.
„Jeigu pažiūrėtume į Vilniaus miesto 100 metų senumo nuotraukas, tai pamatytume, kad gatvėje bendroje erdvėje sutilpo visi – ir pėstieji, ir dviratininkai, ir arkliai, ir vežimai, ir jau buvę automobiliai. Bet tuo metu nebuvo jokių eismo taisyklių, tai visi vadovavosi sveiku protu ir kultūra. Šiandien mes turime taisykles ir pavasaris, kada prasideda judėjimas mikromobilumo priemonėmis, įskaitant paspirtukus, yra labai geras laikas priminti taisykles visiems“, – teigė jis.
KET – privalomos
Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, pabrėžia, kad paspirtukininkų vairavimas problematišku tampa tuomet, kai jie neišmano kelių eismo taisyklių arba nusprendžia jų nesilaikyti.
„Elektrinių paspirtukų vairuotojai dažnai pamiršta arba net nežino, kad KET juos priskiria prie dviračių vairuotojų ir jiems galioja dviratininkams taikomos taisyklės. Jei nusprendžiate stoti ant paspirtuko, ypač tuomet, kai tai darote pirmąkart šį sezoną, būtinai dar kartą atsiverskite Kelių eismo taisykles, įsidėmėkite, kas jums privaloma, kad nesukeltumėte pavojingų situacijų, užtikrintumėte savo ir kitų eismo dalyvių saugumą“, – pataria Vytautas Grašys.
V. Grašys primena, kad 2021 metais su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 209 žmonės; 2022 metais eismo įvykių būta daugiau: užfiksuoti 208 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti 223 žmonės.
Pasak V. Grašio, kitas svarbus saugumo aspektas – pagal kelių eismo taisykles negalima vairuoti apsvaigusiems.
Traumuoto paspirtukininko portretas
Burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius, Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos Priimamojo skyriaus vedėjas, nupiešia statistinį į eismo įvykį patekusio paspirtuko vairuotojo portretą. Dažniausiai tai – veido traumą patyręs 34,4 metų amžiaus vyras, kuriam yra reikalingas operacinis gydymas ir vidutiniškai skiriami 7–9 lovadieniai gydymo.
„2021 metais į Žalgirio kliniką su galvos–veido sužalojimais kreipėsi 53 važiuodami paspirtuku traumą patyrę pacientai, o pernai gydėme 148 galvos–veido sužalojimus patyrusius paspirtukininkus. Pacientai paprastai patiria ne vien nubrozdinimų, bet ir daugybinių veido kaulų, žandikaulių lūžių, netenka priekinių dantų, atvyksta su muštinėmis-plėštinėmis žaizdomis, daline nosies amputacija. Visi sudėtingas veido traumas patyrę pacientai nedėvėjo šalmo“, – saugumo svarbą pabrėžia gydytojas.
