Priminė, kuo rizikuoja tarp pėsčiųjų nardantys elektrinių paspirtukų vairuotojai: traumas gydosi ilgus mėnesius

Elektrinis paspirtukas, kurio greitis yra 25 km / h, o galia iki 1 kW, priskiriamas motoriniams dviračiams, jiems galioja tos pačios kelių eismo taisyklės kaip dviratininkams, galingesni paspirtukai priskiriami mopedams. Tokiai transporto priemonei jau reikalingas civilinės atsakomybės draudimas, galiojanti techninė apžiūra ir transporto priemonės registracijos liudijimas.

Elektrinis paspirtukas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektrinis paspirtukas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 29, 2023, 10:00 AM, atnaujinta May 1, 2023, 9:56 PM

Specialistai atviri: 25 km / h greičiu lekiantys paspirtukų vairuotojai rizikuoja ne tik susižaloti patys, bet ir sužeisti pėsčiuosius. Sumušimai, mėlynės ar patinimai – lengvi sužeidimai, kuriais atsiperka vairuojantieji paspirtukus.

Važiuodami nesaugiu greičiu ir laiku nepastebėję kliūties paspirtukų vairuotojai neretai atsiduria ligonėse, o traumas tenka gydytis ilgus mėnesius.

Greičio pasekmės – visuomet skaudžios

Kaip komentavo Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, nukritus nuo paspirtuko ar dviračio, retai kada atsiperkama nubrozdinimais, dažniau patiriamos galvos traumos, lūžta galūnių kaulai. Pėstieji, susidūrę su paspirtukų vairuotojais, taip pat gydosi pavojingus galvos ir smegenų, judamojo aparato sužalojimus.

Gydytojai traumatologai, kurie kone kasdien susiduria su sužeistais elektrinių paspirtukų vairuotojais arba dviratininkais ir patvirtina – kuo važiavimo greitis didesnis, tuo, griuvus nuo jo, pasekmės skaudesnės.

„Žinoma, važiuojantieji dviračiu arba elektriniu paspirtuku dažniausiai mano, jog nelaimė nutiks kitam, bet ne jam, įprantama prie sąlyginai didesnio greičio, o įvykus netikėtai situacijai – pasitaikius kliūčiai, esant nelygiai kelio dangai – dviračio arba elektrinio paspirtuko vairuotojas krenta ir patiria sunkių sužalojimų“, – kalbėjo V. Pumputis.

Vakarų šalių ekspertai taip pat vienbalsiai tvirtina: svarbiausia sąlyga, norint saugiai važiuoti elektriniu paspirtuku arba dviračiu – sukurta atskira infrastruktūra. Jei to nėra, pavojus susižaloti arba sužaloti kitą žmogų, išlieka.

„Skaudžiausi eismo įvykiai Lietuvos didmiesčiuose nutinka dviratininkams arba elektrinių paspirtukų vairuotojams važinėjant šaligatviais.

Elektrinių paspirtukų vairuotojai įpranta greitai važiuoti ir nardyti tarp pėsčiųjų, nors tokį elgesį draudžia Kelių eismo taisyklės. Užtenka vieno atvejo, kuomet pėsčiasis pakeičia judėjimo kryptį ir užkliudo elektrinio paspirtuko vairuotoją. Šis krenta nuo paspirtuko, o pasekmės pakankamai skaudžios.

Paspirtukų ratai nedideli, užtenka net nedidelės kliūties, kad maksimaliu greičiu judanti transporto priemonė taptų nestabili.

Visgi didžiausias pavojus važiuojant maksimaliu greičiu, miestuose laviruoti tarp pėsčiųjų. Dažnai paspirtukų vairuotojai su pėsčiaisiais prasilenkia gerokai didesniu greičiu negu juos įpareigoja Kelių eismo taisyklės – prasilenkti 3–7 km per valandą greičiu, tokiu, koks yra pėsčiojo ėjimo greitis.

Paspirtukų vairuotojai pro juos pralekia maksimaliu greičiu, kuris siekia ir 25 km / h. Jei sumaišomas pėsčiųjų, dviratininkų ir elektrinių pasprtukų eismas, prasideda chaosas. Pėstieji jaučiasi nesaugūs, baiminasi, kad jų nepartrenktų“, – komentavo specialistas.

Paspirtukų ir dviračių vairuotojai, V. Pumpučio žodžiais, turi suprasti, kad visų svarbiausias – saugiai prasilenkti su pėsčiaisiais.

Įpratus paspirtuku važinėti maksimaliu greičiu, atrodo, viskas paprasta: manevruoti, jį valdyti, tačiau, susidūrus su pėsčiuoju, pasekmės būna išties skaudžios.

Svarbu – techniškai tvarkinga transporto priemonė

„Neįmanoma užtikrinti saugaus važiavimo dviračiu ir elektriniu paspirtuku, nesukūrus šios transporto priemonės vairuotojams pritaikytos infrastruktūros – nenutiesus dviračių takų. Kitaip užprogramuojamas konfliktas, daugėja eismo įvykių“, – mano pašnekovas.

Dviračių ir paspirtukų vairuotojams dalyvaujant eisme būtina dėvėti šalmą, kitas apsaugas. Jei yra galimybė važiuoti dviračių taku, labai svarbu tą ir daryti. Taip pat – laiku pasirūpinti transporto priemonių būkle: patikrinti padangų būklę, stabdžių sistemą, vairo ir sulenkimo mechanizmo klibėjimą.

Dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama:

1. Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus.

2. Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.

3. Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.

4. Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų.

5. Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

6. Būti velkamiems kitų transporto priemonių.

7. Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas.

8. Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: A. Valinskas ir A. Zuokas apie rinkimus ir vatnikus