Už įvairius prasižengimus baustiems vairuotojams mokymus vedanti psichologė-psichoterapeutė Jurgita Vasiliauskienė atsako, kokios yra saugos diržo nesegėjimo priežastys ir ką apie žmogų išduoda toks elgesys.
Diržų nesisega, nes neįvertina grėsmės?
Anot psichologės, diržų nesisega eismo dalyviai, kurie nuvertina riziką ir mano, kad nelaimė nenutiks. jiems atrodo, kad saugos diržas yra nebūtina saugos priemonė.
Dažnai taip galvoja mažiau praktinės patirties turintys žmonės, dar nesusidūrę su rimtomis eismo nelaimėmis. Nors šis požiūris nėra griežtai susijęs su vairuotojų ar keleivių amžiumi, anot psichologės, jis ryškesnis jaunesnių žmonių tarpe.
„Ši gyventojų grupė statistiškai linkusi į didesnes rizikas. Jie dar neturi nesaugumo jausmo, nežino, kokius skaudžius padarinius gali sukelti autoįvykis. Ypač, jeigu jo metu automobilio vairuotojas ar keleiviai nesegi saugos diržų“, – teigia J.Vasiliauskienė.
Tiesa, savo gyvybe rizikuoja ne vien jaunuoliai: prasižengia ir vyresni. Jie neretai vadovaujasi stereotipu, kad sėdint automobilio gale, saugos diržai yra mažiau reikalingi.
„Kartais bėdos pridaro senas įprotis nesisegti diržų. Anksčiau segtis juos, ypač sėdint automobilio gale, nebuvo privaloma. Dažnai vyresni žmonės nebūna išsiugdę šio saugumui svarbaus įpročio, todėl atsiduria pavojingose situacijose.
Sudrausminti daugelis prisisega diržą, tačiau kartais ignoruoja įspėjimus ir vis tiek nepaklūsta taisyklėms“, – sako pašnekovė.
Rizikuoja kelyje ir gyvenime
Kartais pasirinkimas nesisegti saugos diržo yra ne tik pavojingas įprotis, bet ir charakterio bruožas. J.Vasiliauskienė teigia, kad atmestinas požiūris į saugumą, polinkis rizikuoti atsispindi ir kitur gyvenime.
„Atsisėdę į automobilį, netampame kitais žmonėmis negu esame kasdienybėje. Eismo dalyviai, kurie nesisega saugos diržų, viršija greitį ar atlieka grėsmingus manevrus kelyje, nebrandžiai elgiasi įvairiose srityse.
Pasitaiko, kad tiek jauni, tiek vyresni žmonės nesilaiko taisyklių, nuostatų, neprognozuoja situacijos, nuvertina pavojų. Jiems trūksta atsargumo, dažnai elgiasi impulsyviai. Jie yra linkę pasiduoti emocijoms, o ne šaltam protui“, – nedrausmingų automobilio keleivių ir vairuotojų charakterį apibūdina psichologė.
Sąmoningumo – vis daugiau
Kalbėdama apie lietuvių saugumo įpročius kelyje, J.Vasiliauskienė įsitikinusi: kartais pritrūksta supratimo, kad taisyklės sukurtos ne siekiant kontroliuoti ar bausti, o apsaugoti.
„Esame mažiau linkę atsižvelgti į saugumo rekomendacijas ir taisykles. Tai apima įvairias gyvenimo sritis: nuo drausmingo stovėjimo eilėje iki sveikatos apsaugos, pavyzdžiui, kaukių nešiojimo pandemijos metu“.
Požiūris į saugos diržus, greičio viršijimą ir bendrą eismo kultūrą atspindi panašias tendencijas.
„Pavyzdžiui, pamatę pareigūnus, vairuotojai sulėtina automobilį, keleiviai per petį persimeta saugos diržus, pėstieji susilaiko ir nekerta kelio neleistinoje vietoje. Tai rodo, kad dalis žmonių elgiasi pagal taisykles, nes bijo nuobaudų už pažeidimus“, – sako psichologė.
Vis dėlto, situacija gerėja: į Lietuvos kelių policijos akiratį kasmet patenka vis mažiau saugos diržų neprisisegusių vairuotojų ir keleivių. J.Vasiliauskienė, dirbanti su kelių eismo taisyklių pažeidėjais, irgi pastebi malonius pokyčius.
„Pagrindinė gerų rezultatų priežastis – augantis visuomenės sąmoningumas. Žmonės plečia akiratį, dažniau keliauja ir mato, kokia eismo situacija yra kitose šalyse. Norisi gyventi saugiau, geriau, ilgiau. Tai skatina labiau rūpintis savo ir artimųjų saugumu kelyje.
Taip pat didelę reikšmę turi sėkminga prevencinė politika – socialinės reklamos, mokymai, informacijos sklaida internete, televizijoje“, – teigia psichologė.
