R. Matonis sutinka, kad pakeitimas tik numato griežtesnę atsakomybę už nusižengimą, kuris egzistavo jau seniau.
„Iš esmės, jau nuo 2009 m. Alkoholio kontrolės įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, draudžianti asmenims laikyti ir gabenti alkoholiko produktus atidarytoje pakuotėje automobili salone, tačiau Administracinių nusižengimų kodekse nebuvo numatyta atsakomybė. Pareigūnai bausdavo pagal straipsnį „Kiti pažeidimai“, kuris yra taikomas už smulkius pažeidimus ir bauda buvo 10 eurų.
Dabar bauda yra nuo 40 iki 100 eurų, o pakartotinai nusižengus – nuo 100 iki 140 eurų. Kitas skirtumas – dabar atsakomybę galima taikyti ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams, kurie laiko ar vartoja alkoholį transporto priemonėse“, – apie pagrindinius pokyčius įstatyme pasakoja R. Matonis.
Tiesa, specialių priemonių tam, kad būtų užtikrintas šio įstatymo laikymasis imtasi nebus.
„Neplanuojame organizuoti specialių reidų, bet patruliuojant, atliekant savo kasdienes funkcijas pareigūnai stebės ir baus asmenis“, – atskleidžia policijos atstovas.
Jis nurodo, kad įstatymas tikriausiai bus aktualiausias dviejų situacijų mėgėjams.
„Iš esmės, tai yra skirta dviems kryptims. Viena kryptis – chuliganiškas elgesys, ypač šiltuoju metų laiku, įvairiuose festivaliuose, stovyklose ar mokyklos baigimo švenčių metu, kai jaunimas važiuoja iškišę galvas pro langus, geria alkoholinius gėrimus ir šūkauja.
Kitas dalykas – stovinčios transporto priemonės, kurios yra tapusios pasilinksminimo vietomis, kaip barai, aikštelėse, kur irgi jaunimas sėdi, vartoja alkoholį, garsiai leidžia muziką“, – apie tikslinę įstatymo auditoriją informuoja R. Matonis.
Pareigūnų atstovas sutinka su teiginiu, kad vasaros metu asmenys labiau atsipalaiduoja, o alkoholio vartojimas taip pat išauga.
„Taip. Atrodo, kad vasarą turėtų būti saugesnis eismas. Keliai sausi, nėra slidūs, bet matome pakankamai skaudžių eismo įvykių. Ypač ilgaisiais savaitgaliais, vykstant festivaliams, kai žmonės per daug atsipalaiduoja ir tada turime skaudžių eismo įvykių su žuvusiais žmonėmis“, – sako R.Matonis.
Pastaruoju metu pasigirdo naujienų apie pavogtus prabangius automobilius, tačiau policijos atstovas ramina, kad vagysčių skaičius nėra išaugęs ir situacija, bent jau kol kas, yra stabili.
„Analizuojant statistika, didelio pokyčio automobilių vagystėse nėra. Šiemet turime mažiau pavogtų automobilių negu pernai. Šiemet yra pavogtas 131 automobilis, pernai per tą patį laikotarpį buvo pavogti 175 automobiliai. Pernai vagystės buvo padidėjusios keliolika procentų, bet, žvelgiant į ilgametes tendencijas, jos yra mažėjančios ir tai nėra didelė problema.
Jeigu lygintume, kas vyksta dabar, ir kas buvo prieš 10–15 metų, tada automobilių vogimo problema buvo didelė, ypač kai kuriuose miestuose, kur kasdien buvo pavogiama bent po 1 ar kelis. Dabar tokios tendencijos yra tikrai sumažėjusios“, – tikina R. Matonis.
Vis dėlto, ilgapirščių akiratyje dažniausiai atsiduria ne prabangūs, o populiarūs ir kelyje dažnai sutinkami automobiliai.
„Kalbant apie markes, tai dažniausiai vagiamos tos, kurios yra populiariausios, kurių paklausa yra didžiausia. Visada dominuodavo „Audi“, „Volkswagen“, „Toyota“ automobiliai ir dabar yra dažniausiai vagiami.
Jo teigimu, vasaros metu gali padaugėti vagysčių kurortuose, nes ten suplūsta žmonės ir kartais per daug atsipalaiduoja.
„Vagys keliauja paskui žmones. Jeigu vasarą žmonės kelsis į pajūrį, ten atsiras ir žmonių, kurie turės kitokių tikslų. Vagysčių ir kišenvagysčių pajūryje ir kurortiniuose miestuose vasaros sezono metu daugėja. Žmonės labiau atsipalaiduoja, mažiau saugo savo turtą, palieka daiktus automobiliuose ar nuomojamose vietose, neužrakina, neuždaro langų, o vagišiai tuo labai sėkmingai naudojasi“, – sako R. Matonis.
Dėl šios priežasties ir pareigūnų pajūryje bus matoma daugiau.
„Turėjome tradicinį susitikimą, kurio metu aptarėme, kokios šiemet tendencijos vyrauja kurortuose ir kaip dirbs pareigūnai. Jų turėtų būti daugiau, nes padės ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, ir policijos rėmėjai, ir šauliai. Pareigūnai į pajūrį bus siunčiami iš visų Lietuvos apskričių, ne tik iš Klaipėdos.
Problema yra ta, kad liepą turėsime didelį renginį Vilniuje, tai yra, NATO viršūnių susitikimą. Ten taip pat bus komandiruota daug pareigūnų, todėl tą savaitę pajūriui gali būti mažiau dėmesio, bet kitomis dienomis, pajūryje tikrai bus daug ir jie bus pasiruošę užtikrinti viešąją tvarką“, – perspėja R. Matonis.
Pareigūnų atstovas atskleidė ir kokie nusikaltimai pajūryje vykdomi dažniausiai.
„Vagystės apskritai sudaro apie 50 proc. visų nusikaltimų, vasara nėra išimtis ir kurortiniuose miestuose vagystės tikrai vyrauja. Taip pat viešosios tvarkos pažeidimai, alkoholio gėrimas viešoje vietoje, muštynės ar narkotinių medžiagų vartojimas“, – teigia R. Matonis.
Vasara į kelius sugrąžino ir elektrinių paspirtukų mėgėjus. Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos, kaip jie turėtų dalyvauti eisme. Siūloma, kad paspirtukininkai galėtų judėti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau iškyla saugumo klausimas.
„Jeigu visi paspirtukiniai be jokių apribojimų persikeltų į važiuojamąja dalį, yra tam tikrų vietų, kuriose tikrai nėra saugu. Esame jas identifikavę ir pranešę politikams, kurie siūlo tokius pokyčius. Dabar stebėsime, kaip seksis Vilniaus miesto eksperimentas, kuris iš esmės veikia Palangoje.
Ten yra tam tikros vietos, kur yra draudžiamas paspirtukų eismas, ribojamas jų greitis prasilenkiant su pėsčiaisiais. Manau, kad šios priemonės gali suteikti geresnį rezultatą negu bandymas visiškai uždrausti paspirtukų važiavimą šaligatviais, nes tikrai yra vietų, kur būtų nesaugu tiek paspirtukininkams, tiek vairuotojams. Tikimės, kad politikai įsiklausys į mūsų abejones“, – viliasi R. Matonis.
Nors elektrinių paspirtukų vairuotojams taip pat galioja KET, tačiau ne visi jas žino ar jų laikosi.
„Suprantame, kad tai yra dar viena transporto priemonė, kuri yra pakankamai nauja ir turi teisę egzistuoti, bet matome ir problemas, kurias jie kelia eismo ir pėsčiųjų saugumui. Vietos yra tiek – kiek yra ir turi tilpti visi eismo dalyviai, bet svarbūs ir visų interesai ir visi turi teisę judėti saugiai“, – teigia R. Matonis.
