Prie kavinės Vilniaus gatvėje pietų metu ketvirtadienį buvo susirinkę bent trys dviračiais atvažiavę maisto išvežiotojai. Nors palikti „Bolt“ elektrinio paspirtuko Vilniaus, Pilies ar Savičiaus gatvėse nebepavyks, kas uždraus juo prašvilpti nardant tarp pėsčiųjų?
Panašių atvejų ketvirtadienį įsigaliojus draudimui – daugybė. Tiesa, ir ženklai įrengti skubotai. Štai ties Islandijos ir Vilniaus gatvių sankryža ženklas draudžia paspirtukų ir dviračių eismą, bet toliau paėjus Vilniaus gatve pasirodo lentelė, skelbianti, kad transporto, išskyrus dviračių, eismas draudžiamas.
Beje, savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas užsiminė, kad birželio mėnesį nepuls aklai bausti pažeidėjų, bandys aiškinti ir šviesti. Tačiau švietėjų pirmosiomis dienomis nebuvo matyti.
Piktinosi dėl sumaišties
Paspirtuku Vilniaus gatve ketvirtadienį važiavęs Andrius tikino, kad kol nėra ženklų, tol juo riedėti galima. Įvažiuodamas į Vilniaus gatvę jis ženklo nepastebėjo, nors iš tiesų jis jau yra.
Vilnietis tikino, kad reikalavimų laikysis. Be to, jis paspirtuku važinėja užsidėjęs šalmą, jo transporto priemonė rodo posūkius. Kur daug pėsčiųjų, Andrius paspirtuku važiuoja labai lėtai.
„Tokio draudimo reikia, nes pats matau, kad jaunimas paspirtukais laksto beprotišku greičiu“, – įsitikinęs vilnietis.
Tuo metu prie Vilniaus gatvės atvažiavęs užsienietis atrodė piktas: „Bolt“ paspirtuko toje vietoje jam palikti programėlė neleido.
„Dabar turėsiu vėl važiuoti, kad galėčiau palikti paspirtuką. Man tai kainuos daugiau, nei išsinuomoti automobilį. Kodėl manęs niekas neįspėjo?“ – širdo jaunuolis.
Reikėjo skelbti iš anksto
Visur pėsčiomis žingsniuojantis Mindaugas sveikino savivaldybės draudimą. Jis pastebėjo, kad jau pirmąją jo galiojimo dieną Senamiestyje paspirtukų ir dviračių sumažėjo. Kai kurie paspirtukininkai ir dviratininkai stengėsi paisyti ženklų.
„Velniop tuos paspirtukus, tiek dėl jų nelaimių“, – kalbėjo Mindaugas ir pripažino, kad dviračiams tokio draudimo netaikytų.
Pats jis nuo paspirtukų nenukentėjo, bet matęs ne vieną vaizdo įrašą, kaip sužalojami pėstieji su jais susidūrus.
Anot vilnietės Jovitos, bent jau Vilniaus gatvėje birželio 1-ąją nei paspirtukų, nei dviračių nesumažėjo: „Reikėjo apie draudimą informuoti anksčiau, o ne prieš pat jam įsigaliojant. Ir vėl galima sakyti, kad jis – popierinis.“
Ji nepalaikė siūlymo paspirtukus kitose vietose išginti į gatves ir leisti važiuoti tik važiuojamąja dalimi.
„Dar mums mažai nelaimių? Užtektų tiktai visur apriboti paspirtukų greitį, neleisti jais naudotis nepilnamečiams“, – svarstė Jovita.
Įvedė ir greičio ribojimą
Kad bus įrengti paspirtukų ir dviračių eismą draudžiantys ženklai, savivaldybė informavo tik antradienį.
Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio ir dalyje Šnipiškių vasaros metu numatoma įrengti specialiai paspirtukams pažymėtas stovėjimo vietas, kuriose dalijimosi platformų paslaugomis besinaudojantys vairuotojai privalės palikti nuomojamus paspirtukus. Šios vietos kol kas nesužymėtos.
Nuo birželio jau įvesti paspirtukų greičio ribojimai – Senamiestyje ir ant tiltų jų vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 12 kilometrų per valandą greičiu.
A.Bužinskas sakė, kad nesiruošia statyti greičio matuoklių. Kaip nustatys paspirtukų greitį, jis nenurodė.
Tokių priemonių savivaldybė imasi Seimui svarstant galimybes apskritai išguiti paspirtukus iš zonų, kuriose vaikšto pėstieji.
Savivaldybė esą mėgina rasti aukso vidurį įvesdama draudimus tik ten, kur pėsčiųjų eismas intensyviausias.
Kratosi papildomų išlaidų
Taip pat iki šių metų pabaigos dalijimosi paslaugų bendrovės įpareigojamos paženklinti paspirtukus identifikaciniais numeriais, kurie padėtų kitiems eismo dalyviams iš tolo nustatyti važiuojančius paspirtukus ir paslaugos teikėjui pranešti ne tik apie netinkamą parkavimą, bet ir apie viršijamą greitį, važiavimą dviese vienu paspirtuku, važiavimą draudžiamoje zonoje ar kitus nusižengimus.
„Visos šios priemonės padės griežčiau sureguliuoti mieste esančią chaotišką paspirtukų situaciją. Seimo iniciatyva dėl paspirtukų taip pat labai reikalinga ir sveikintina, bet su šiomis priemonėmis yra numatytas draudimas judėti šaligatviu ten, kur nebūtų pažymėti dviračių judėjimą leidžiantys ženklai.
Nenorint paspirtukininkų išstumti į važiuojamąją dalį toks žymėjimas kainuotų neracionaliai daug – beveik 2,5 milijono eurų. Dažais ir ženklais tektų sužymėti apie 1350 kilometrų Vilniaus šaligatvių.
Džiaugiamės, kad tai išgirdo kolegos Seime ir užregistravo pataisą, suteikiančią daugiau erdvės savivaldai, kuri pati gali logiškai ir efektyviai dėlioti, kur ir ką žymėti“, – teigė A.Bužinskas.
Paryžiaus gyventojai pasisakė „prieš“
Paryžiuje balandį įvyko referendumas, kuriame miestiečiai didele balsų persvara balsavo už tai, kad nuomojamiems elektriniams paspirtukams būtų uždrausta važinėti Prancūzijos sostinės gatvėmis.
Šis referendumas reiškia, kad miestas, kadaise buvęs paspirtukų paslaugų pradininkas, taps vienintele didele Europos sostine, uždraudusia šią transporto priemonę.
Miesto gyventojų buvo paprašyta pasisakyti „už“ arba „prieš“ per merės Anne Hidalgo surengtas viešas konsultacijas ir beveik 90 proc. balsų buvo prieš paspirtukus, parodė oficialūs rezultatai.
Paspirtukų nuomos operatoriai teigė, kad jie nepagrįstai laikomi atsakingais už neretai chaotišką eismą Paryžiaus gatvėse, 2014 m. į valdžią atėjusiai merei A.Hidalgo pradėjus populiarinti perėjimą prie dviračių ir kitų rūšių transporto priemonių, neišmetančių į aplinką teršalų.
Jos administracija 2018 metais išskėstomis rankomis sutiko paspirtukų operatorius, tačiau vėliau ėmė palaipsniui griežtinti taisykles, sukurdama specialias parkavimo zonas, apribodama didžiausią greitį ir operatorių skaičių.
Tačiau tokios priemonės neįtikino gyventojų.
Daugybė mirtimi pasibaigusių avarijų taip pat atkreipė dėmesį į transporto priemonių, kurias šiuo metu gali nuomotis vos 12 metų vaikai, keliamą pavojų.
„Esu pasiryžusi gerbti rinkėjų pasirinkimą“, – sakė 63 metų A.Hidalgo. Dabar tikimasi, kad ji nuo rugpjūčio 31 d. nebepratęs trijų miesto operatorių – Kalifornijoje įsikūrusio „Lime“, Amsterdame esančio „Dott“ ir Berlyne registruoto „Tier“ – veiklos sutarčių.
Balsavimas neturės įtakos privatiems paspirtukams. Jų praėjusiais metais Prancūzijoje parduota 700 tūkst.
