Pernai vidurvasarį 33-ejų K.Vaitulionis su dar keturiais draugais 3 serijos automobiliu BMW iš Kauno važiavo į pajūrį palaikyti 1006 km lenktynėse dalyvaujančių draugų. Protarpiais lijo.
Draugija neseniai buvo išsukusi iš degalinės prie Kryžkalnio, kai magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 213-ajame kilometre BMW sumėtė: atrodė, lyg kas staigiai būtų užtraukęs rankinį stabdį, nes giliose sunkvežimių paliktose provėžose automobilis susidūrė su vadinamuoju akvaplaningu – vandens pleištu tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos.
BMW tiesiog nuskrido nuo autostrados, o kol sustojo, per priekį ir per šoną vertėsi septynetą kartų. Du gale sėdėję keleiviai per galinį langą iškrito kone iškart, dar vienas – kiek vėliau, o vairuotojas ir šalia jo sėdėjęs Karolis liko automobilyje.
Dužus stoglangiui, per jį išlindusi K.Vaitulionio kairė ranka ties riešu buvo kone nukirsta. Iš žaizdos kraujas tekėjo upeliu.
Nelaimės išvakarėse Karolis savo darbovietėje buvo ką tik atnaujinęs pirmosios pagalbos teikimo žinias, tad išsiropštęs iš automobilio dar spėjo paaiškinti, kaip pagalbą suteikti labiau jos reikalingam draugui, o tada paprašė gelbėti jį patį.
„Man darėsi silpna, tirpo lūpos, supratau, kad jei kraujavimas greitai nebus sustabdytas, manęs gali ir nebelikti. Greitoji pagalba atvažiavo tik po pusvalandžio, o per tiek laiko jau būčiau visiškai nukraujavęs“, – neabejoja K.Vaitulionis, gyvas likęs tik dėl to, kad avariją patyrusiame BMW jau buvo naujas pirmosios pagalbos rinkinys su turniketu.
Tokius rinkinius nuo šių metų liepos privaloma turėti visiems automobilių vairuotojams. Tačiau būtent dėl juose esančių turniketų specialistai kraipo galvą. Neva nekokybiški kiniški kraujavimą stabdantys prietaisai gali ne išgelbėti gyvybę, o ją dar greičiau atimti.
Reikia mokėti naudotis
Kare patikrintas, JAV ir kai kurių kitų šalių kariškių karštosiose zonose nuolat naudojamas vienas turniketas Lietuvoje kainuoja per 30 eurų, o štai naujos sudėties visą pirmosios pagalbos rinkinį, kurį nuo liepos 1 dienos privalo turėti vairuotojai, galima įsigyti ir vos už 20 eurų.
Turniketas – medicininis instrumentas, skirtas masyviam arteriniam kraujavimui iš rankos ar kojos greitai sustabdyti, kuriuo pasinaudoti, jeigu tai moka, gali ir pats sužeistasis.
Naujos sudėties pirmosios pagalbos rinkiniuose turniketas privalo būti, tačiau specialistai stebisi šiuo reikalavimu, mat dėl jo kyla klausimų: ar vairuotojai moka turniketu naudotis, ar išties saugu naudoti pigius prietaisus ir kaip dažnai jų apskritai prireikia po eismo įvykių, jei tokios statistikos nėra?
Šiuos klausimus feisbuke nuolat keliantis gynybos temų apžvalgininkas 52 metų Aleksandras Matonis pabrėžė, kad nekokybiški turniketai gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos.
Tam pritarė ir Šaulių sąjungai priklausantis Utenos ligoninės pilvo chirurgas 40 metų Edgaras Kulikauskas: „Net aš, kaip civilinės medicinos medikas, nesu turėjęs mokymų, kaip tinkamai naudotis turniketu – to išmokau per taktinės medicinos kursą su šauliais.
Tada, kai iš tiesų prireikia turniketo, svarbi kiekviena sekundė, o nekokybiškas turniketas, kokie dedami į naujos sudėties pirmosios pagalbos rinkinius, masyvų kraujavimą gali tik dar padidinti ir sužeistasis mirs greičiau.“
Buvęs aktyvaus rezervo karo medikas, Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės medicinos padalinio vadovas 41 metų Motiejus Dulksnys taip pat kategoriškas – kritiniu momentu jis norėtų būti įsitikinęs, kad turniketas suveiks, o ne žaisti loteriją su savo ar kitų žmonių gyvybe.
Ranką pavyko išsaugoti
Avariją, į kurią su draugais pernai pateko K.Vaitulionis, policija vėliau pripažino nelaimingu atsitikimu. BMW padangos buvo naujos, vairuotojas jau kone dešimtmetį visiškai nevartoja alkoholio, jis važiavo net mažesniu nei leistinas greičiu.
Į nelaimės vietą atvykę metalo laužo surinkėjai iš Tauragės sakė, kad ši avarijos vieta – kone pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis, nes eismo įvykių ten būna ypač daug.
„Kaune mano ranką operavęs mikrochirurgas po kelių dienų toje vietoje irgi patyrė avariją. Laimei, ne tokią baisią“, – sakė K.Vaitulionis.
Tai, kad BMW savininkas itin daug dėmesio paskyrė automobilio saugumui, Karoliui padėjo nenukraujuoti.
„Bičiulis jau turėjo naujos sudėties pirmosios pagalbos rinkinį, nors tai dar nebuvo privaloma – atidėtas reikalavimas tokį turėti įsigalioja tik šiemet“, – pabrėžė kaunietis.
Kai nuo kelio nulėkęs automobilis po kūlvirsčių pagaliau sustojo, Karolis pats negalėjo atsisegti saugos diržo. Per liuką išlipęs vairuotojas išlipti padėjo ir šalia sėdėjusiam K.Vaitulioniui.
Netoli sumaitoto automobilio veidu į žemę gulėjo vienas gale sėdėjusių keleivių, kiti du, iškritę anksčiau, link BMW ėjo iš toliau.
Pirmosios pagalbos kursus tik išvakarėse baigęs K.Vaitulionis prisakė gulintįjį kuo atsargiau atversti ant nugaros.
Šis, ištiktas išgąsčio, dar bandė keltis, bet bendrakeleiviai to daryti neleido. Tada jau buvo skubiai ieškoma pirmosios pagalbos rinkinio, nes gelbėti reikėjo smarkiai kraujuojantį Karolį.
Sužeistas vyras žinojo, kad būtina turniketą veržti kuo smarkiau, bet pats to padaryti neįstengė, o ir bendrakeleiviui stigo jėgų – tinkamai uždėti prietaisą padėjo į pagalbą atskubėjęs pašalinis vairuotojas.
„Nors turniketas stipriai suspaudė mano ranką, jį uždėjus, galima sakyti, pasijutau net geriau nei prieš tai, mat ranka nutirpo ir žaizdą skaudėjo kur kas mažiau“, – teigė K.Vaitulionis.
Kai po pusvalandžio iš Tauragės atvažiavo greitoji pagalba, ji išsivežė tik du nelaimėlius.
Kiti trys nukentėjusieji antrojo greitosios pagalbos automobilio laukė dar pusvalandį, mat, kaip paaiškėjo, net ir sulaukus pranešimo apie didelę avariją iš pradžių siunčiamas tik vienas ekipažas. Tik vėliau, jeigu reikia, kviečiama daugiau.
„Greitosios paramedikai turniketo nelietė, tik aptvarstė žaizdą. Tauragės ligoninėje atsidūriau gal dar po 40 minučių, laukiau, kol bus parengta operacinė, turniketą medikai nuėmė tik maždaug po dviejų valandų.
Tačiau toje vietoje neliko net mėlynės, o ir nukirstą ranką pavyko išsaugoti – po pirmosios pagalbos buvau išgabentas į Kauną, nes tik ten buvo operuoti galintis mikrochirurgas. Juvelyru dirbti dabar gal ir negalėčiau, bet ranka iš esmės visiškai funkcionali“, – pasakojo K.Vaitulionis.
Kaunietis vis dar saugo gyvybę jam išgelbėjusį turniketą su nelaimės data.
„Po avarijos supratau, kad būtina turėti ne tik turniketą, – į pirmosios pagalbos rinkinį reikia įsidėti ir rašiklį laikui užrašyti.
Be to, svarbu sustoti padėti nelaimės ištiktiesiems, nes, nors iš šalies atrodo, kad viskas gerai, gali paprasčiausiai trūkti jėgų padėti sau. O kai kurie bendrakeleiviai padėti negalėjo, nes buvo persigandę“, – pabrėžė K.Vaitulionis.
Iškart pripirko rinkinių
Aistė Antanaitytė-Matukaitė pernai vasarą Palangoje rengėsi dar vienoms 1006 km lenktynėms, kai sužinojo, kad į šią baisią avariją netoli Kryžkalnio pateko jos brolis su žmona bei vaikystės draugai. Su komandomis savo klasėje anksčiau Aistė kartą jau buvo laimėjusi šias lenktynes, kartą užėmė antrąją vietą. Tačiau, užuot lenktyniavusi, tąkart ji skubėjo į ligoninę palaikyti artimųjų.
31 metų Aistė feisbuke pirmoji pasidalijo sukrečiančia istorija ir pabrėžė, kaip svarbu automobilyje turėti tinkamai sukomplektuotą pirmosios pagalbos rinkinį.
„Aš jau kitą dieną pripirkau tokių rinkinių ir padovanojau visiems artimiesiems, nes nežinai, kur gali tykoti nelaimė“, – sakė A.Antanaitytė-Matukaitė.
Lenktyniniuose automobiliuose pirmosios pagalbos rinkinių nėra, nes ten nebūna nieko, kas gali skraidyti.
„Tačiau ir per lenktynes, ir per treniruotes šalia trasos visada budi medikai, tad pasikliaujame, kad, ištikus nelaimei, jie atskubės laiku. Juolab kad ir lenktyniniame automobilyje yra gerokai daugiau saugos priemonių nei paprastame. O šį vairuojant labai svarbu pačiam pasirūpinti savo saugumu – juk nežinai, kada sulauksi pagalbos.
Viena, jei avarija įvyktų mieste, visai kas kita – užmiestyje, kur pagalbos gali tekti laukti itin ilgai.
Mano broliui pasisekė, kad Karolis ką tik buvo baigęs pirmosios pagalbos kursus, o BMW vairavęs mūsų draugas jau buvo įsigijęs naują rinkinį su turniketu“, – kalbėjo A.Antanaitytė-Matukaitė.
Savybės gali keistis
Masyvus kraujavimas, kuriam stabdyti skirtas turniketas, yra toks, kai per labai trumpą laiką netenkama reikšmingo kiekio kraujo. Greitai nesustabdžius tokio kraujavimo vos per keliasdešimt sekundžių žmogus netenka sąmonės, pats jau nebegali suteikti sau pagalbos, o netrukus ir miršta.
„Kare Ukrainoje buvo ne vienas pavyzdys, kai kariai, net naudodami kokybišką turniketą, nespėjo laiku suteikti sau pagalbos, nes prarado sąmonę“, – atkreipė dėmesį A.Matonis.
Atpažinti arterinį kraujavimą galima iš didelės kraujo balos po sužeistuoju, krauju permirkusių drabužių ar iš žaizdos stipriai švirkščiančio kraujo.
„Turniketo paskirtis – užspausti arterinę kraujotaką, kad kraujas į sužeistą galūnę visiškai nepratekėtų“, – aiškino chirurgas E.Kulikauskas.
Tačiau ne vienus metus laidas apie karybą rengiantis ir taktinės medicinos problemas narpliojantis A.Matonis teigė, kad išties kokybiški turniketai yra gana brangūs, o jų gamintojų sąrašas yra baigtinis.
Žurnalistas net yra atlikęs eksperimentą: medikai specialiais aparatais fiksavo, kaip skirtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, šaltyje ar karštyje, veikia pigūs turniketai.
Bandymas parodė, kad esant skirtingai temperatūrai tokių nekokybiškų turniketų savybės keičiasi: jie tampa elastingesni, lengviau ištrūksta jų malūnėlis ar kilpa, todėl po kurio laiko galūnėje buvo fiksuojamas kraujotakos atsinaujinimas. Ypač tuomet, kai pacientas buvo pajudinamas bandant jį pernešti.
„Kokybiški turniketai kainuoja brangiai, o visi tie, kuriuos galima nusipirkti pigiai, ne tik kad nepadeda išgelbėti gyvybės, bet ir sukuria galimybę sužeistojo gyvybę prarasti“, – įsitikinęs A.Matonis.
Daug lemia kokybė
E.Kulikauskas paaiškino, kaip pigus nekokybiškas turniketas kai kuriose situacijose gali pakenkti.
„Vienas esminių dalykų – kad pigūs turniketai nesugeba užspausti arterinės kraujotakos.
Taktinėje medicinoje mokoma, kad turniketą reikėtų dėti 5–8 cm aukščiau žaizdos. Bet dažnai pasitaiko, kad žaizdos neįmanoma pamatyti. Tarkime, po avarijos žmogus vilki striukę, tu matai, kad rankovė permirkusi krauju, bet nežinai, kurioje konkrečiai vietoje yra sužeidimas.
Tokiais atvejais pagrindinė taisyklė – turniketą dėti kuo aukščiau ir kuo labiau užveržti. Jei pakankamai neužverši, arterinės kraujotakos nesustabdysi – kraujas į sužeistą galūnę per arterijas vis tiek pateks.
Bet kadangi galūnė bus suveržta, kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta atgal, bus užspaustos.
Tai reiškia, kad žaizdoje kraujavimas stipriai padidės ir sužeistasis nukraujuos greičiau. Lūžtantis ar plyštantis turniketas taip pat nieko neišgelbės“, – aiškino pilvo chirurgas.
Nekokybiški prietaisai turi dar vieną prastą savybę – dažnai jie neatitinka pločio standartų.
„Tokie turniketai veržia labai siauroje vietoje ir veikia panašiai kaip guma, todėl padidėja raumenų, nervų, kraujagyslių sužalojimo rizika. Vadinasi, turėti ir naudoti reikėtų tik kokybiškus turniketus“, – teigė E.Kulikauskas.
Teorija – dar ne viskas
Kita nemenka problema yra ta, kad daug vairuotojų paprasčiausiai nemokės turniketais naudotis, nes pirmosios pagalbos kursus jie turėjo labai seniai, kai turniketai dar nebuvo privalomi, arba šie kursai apskritai yra formalumas ir jų net nereikia išklausyti.
Pati įsitikinau, kad net teoriškai žinant, kaip naudotis turniketu, panaudoti jį tinkamai reikia mokėti. Vairuotojo pažymėjimą gavau prieš 28 metus, kai apie turniketus dar niekas nepasakojo.
Neseniai redakcijoje buvo surengti pirmosios pagalbos mokymai, per kuriuos medikė kone 4 valandas ne tik pasakojo apie tokios pagalbos principus, bet ir praktiškai mokė atlikti dirbtinį kvėpavimą, naudotis defibriliatoriumi bei turniketu. Pastarąjį panaudoti tinkamai iš pirmo karto pavyko toli gražu ne visiems.
Gydytojas M.Dulksnys vienoje savo įmonių prekiauja kokybiškais ir brangiais turniketais.
Kalbėdamas apie šias medicinines priemones medikas neslėpė savo šališkumo, tačiau pabrėžė, kad įmonės apyvartai jo teiginiai reikšmės beveik neturi, nes žmonės nepuola išlaidauti iš pažiūros paprastam ir nemažai kainuojančiam turniketui.
„Kai kurie turniketai, kuriais mes prekiaujame, yra jau septintos generacijos, vadinasi, metų metus jie buvo tobulinami, kad kraujavimą sustabdytų per sekundes, nes vos po 40 sekundžių stipriai kraujuojantis žmogus neteks sąmonės.
Aš pats esu sertifikuotas taktinės medicinos instruktorius ir mokau tinkamai naudotis turniketu. Tai ne tik mokėjimas šį instrumentą tinkamai uždėti, bet ir teorinės žinios apie žmogaus kraujotaką, fiziologiją ir panašiai.
Būtina ir praktika – išmokti užsidėti viena ranka sau ant kitos rankos arba dviem rankomis ant kojos. Skaičiuojama, kad per tūkstantį bandymų išmoksti technikos, per 3 tūkst. įpranti, o nuo 5–6 tūkst. pakartojimų prasideda detalių šlifavimas ir gludinimas“, – kalbėjo M.Dulksnys.
Ginčijosi net su medikais
Įsakymą dėl pirmosios pagalbos rinkinių pakeitimo paskutinę savo darbo dieną – 2020 m. gruodžio 10-ąją – pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
M.Dulksnys su kolegomis ministerijos atstovus prieš tai ilgai įtikinėjo, kad jie pradeda ne nuo to galo, nes turniketai rinkiniuose ne tik kad bus nekokybiški, bet jais vairuotojai ir nemokės naudotis.
„Tačiau niekas mūsų neklausė. Kaip visada – mes žinome geriau. Bet prieš darant reikia mąstyti. Ne paleisti tokį nurodymą, o pirmiausia investuoti į instruktorius, kurie mokys rinkiniuose esančiomis priemonėmis naudotis.
Valstybinio mokymo kurso instruktoriai turniketu naudotis vis dar nemoko, nes tai nėra nurodyta programoje.
Nemažai medikų irgi neturi jokio supratimo apie tai, kaip veikia turniketai.
Su greitosios pagalbos paramedikais dažnai pjaunamės, nes jie įrodinėja, kad turniketą reikia periodiškai atlaisvinti ir pamaitinti galūnę. Kaip tai atlaisvinti?! Kad žmogus nukraujuotų? Ar kad paleistume pieno rūgštį, krešulius į smegenis ir žmogų ištiktų insultas?
Kartais net girdime, kad turniketo dėti negalima, nes paskui teks amputuoti galūnę.
Galūnę amputuos, jei turniketo gydymo įstaigoje nenuimsite po 5–6 valandų ir nepradėsite rekonstrukcinės chirurgijos.
Parodykite vietą Lietuvoje, iš kurios per tiek laiko nenuvyksi į gydymo įstaigą“, – kalbėjo M.Dulksnys.
Tuo metu A.Matonis atkreipė dėmesį, kad vienos vairuotojams siūlomos turniketų rūšies net instrukcija yra klaidinanti. Joje parašyta, kad rekomenduojama turniketą kas valandą atlaisvinti.
„Nerašyta taisyklė, kad uždėjus turniketą ir sustabdžius kraujavimą būtina sužeistąjį kuo greičiau pristatyti į gydymo įstaigą, kur turniketą gali nuimti tik kvalifikuoti medicinos specialistai.
Tai gali būti ir po valandos, ir po dviejų, ir po trijų, ir po dar daugiau. Egzistuoja metodika, yra specialūs vaistai, kurie po to tirpdo krešulius, kad ta galūnė liktų gyvybinga.
Kitaip tariant, jei turniketas buvo užveržtas kelias valandas, o pacientas sulaukia tinkamos medicinos pagalbos, pavojus prarasti galūnę yra kur kas mažesnis nei prarasti gyvybę pirmomis minutėmis po avarijos ar nelaimingo atsitikimo“, – kalbėjo gynybos temų apžvalgininkas A.Matonis.
Būtina laikyti arti savęs
Gydytojas E.Kulikauskas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią detalę – nors naujame pirmosios pagalbos rinkinyje turniketas ir yra, jis supakuotas, o pats rinkinys dažniausiai laikomas bagažinėje.
„Įsivaizduokite situaciją, kad to turniketo staiga prireikia, nes sužeistasis gali prarasti sąmonę per mažiau kaip minutę.
Kol vairuotojas susiras tą rinkinį, kol išpakuos turniketą, o jeigu dar ir instrukciją skaitys, šaukštai bus po pietų.
Turniketą būtina laikyti arti savęs, tarkime, daiktadėžėje, ir tinkamai sulankstytą, kad prireikus jį būtų galima iškart panaudoti, o ne tik užsidėti varnelę, kad tą turniketą turi“, – aiškino E.Kulikauskas.
Jis pats vežiojasi ne tik pirmosios pagalbos rinkinį, bet ir medicininę kuprinę su papildomomis priemonėmis, o brangų kokybišką turniketą irgi įsigijo atskirai.
Šiaip ar kitaip, „Lietuvos ryto“ pašnekovai pripažino, kad turniketas yra puiki priemonė arteriniam kraujavimui stabdyti ir gyvybei gelbėti.
„Mano paties draugas Vilniaus centre patyrė autoavariją, per kurią buvo stipriai sužaloti rankos audiniai, ir kraujavimą pavyko sustabdyti tik dėl to, kad netoliese buvusiame greitosios pagalbos automobilyje buvo turniketas.
Sureaguota žaibiškai, todėl draugo gyvybė buvo išgelbėta.
Tačiau tokiose situacijose reikia žinoti, ką daryti. Praktinių mokymų neturėjęs žmogus, nepabandęs uždėti turniketo sau, dešiniarankis, neįgudęs turniketo užsidėti kaire ranka, kritinėje situacijoje paprasčiausiai gali nespėti.
Netikiu, kad visus Lietuvos vairuotojus įmanoma grąžinti į pirmosios pagalbos mokymus, todėl dauguma jų turniketais naudotis taip ir neišmoks, nors mokėti būtina.
Čia kaip ir dėl dirbtinio kvėpavimo. Gyvenime gali ir nė karto neprireikti jo atlikti, bet kai, neduok Dieve, prireikia, geriau mokėti tai daryti.
Lygiai tas pat ir dėl turniketo: mes neturime supratimo, kiek autoavarijose Lietuvoje patiriama sužeidimų, kurie susiję su stipriu galūnių arteriniu kraujavimu, ir sunkiai įsivaizduojame, kad toks avariją patyręs žmogus gebės sudaužytoje mašinoje rasti rinkinį ir pats sau tinkamai užsidėti turniketą. Pasigendu statistikos, pagrindžiančios, kodėl to turniketo reikia ir kodėl toks sprendimas priimtas.
Mano nuomone, geriau mašinoje turniketo neturėti, nei turėti tokį, kuris kritiniu atveju nesuveiks ar dėl kurio panaudojimo žmogus gali po to mirti. Tai yra Pandoros skrynia, kuri liepos 1-ąją bus atverta“, – sakė A.Matonis.
Rekomenduojama atnaujinti žinias
– Specialistai teigia, kad atnaujintuose pirmosios pagalbos rinkiniuose (nuotr.) turniketai yra nekokybiški, dažnai pagaminti Kinijoje, tad jų malūnėlis lūžta, išplyšta kilpa ir tokie turniketai nelaimės atveju gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos.
Ar apie šią problemą pagalvota ir kaip ji bus ar yra sprendžiama? – „Lietuvos rytas“ paklausė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto Julijano Gališanskio.
– Turniketai yra priskiriami medicinos priemonių, kurių saugą, teikimą rinkai ir platinimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas, kategorijai.
Pagal šį reglamentą, kitose valstybėse narėse registruoti turniketai gali būti laisvai, be papildomo vertinimo ar leidimo teikiami Lietuvos rinkai nepriklausomai nuo gamintojo registracijos šalies.
Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM, siekdama patikrinti, ar Lietuvos vartotojams siūlomi įsigyti turniketai atitinka teisės aktų reikalavimus, 2022 m. atliko rinkai tiekiamų turniketų vertinimą.
Patikrinus 10 skirtingų Kinijos gamintojų turniketus, kurie platinami Lietuvoje, buvo nustatyti įvairūs šių medicinos priemonių ženklinimo bei naudojimo instrukcijose teikiamos informacijos pažeidimai.
Pavyzdžiui, ne visų turniketų etiketės buvo paženklintos atitikties ženklu CE, nebuvo nurodyti gamintojų atstovų ES duomenys, partijų numeriai, nebuvo galiojimo datų, ne visi turniketai buvo pažymėti kaip vienkartinio naudojimo medicinos priemonės.
Įvertinus prie turniketų pridėtų naudojimo instrukcijų turinį nustatyta, kad jose nėra visos informacijos, būtinos saugiam ir tinkamam šių medicinos priemonių naudojimui.
Pavyzdžiui, nepateikti įspėjimai dėl maksimalaus turniketo naudojimo laiko bei įspėjimai, kad turniketo atleidimas ar nuėmimas be specializuotų medikų priežiūros yra pavojingas sužeistojo gyvybei. Be to, ne visose naudojimo instrukcijose buvo nurodyta, kad uždėjus turniketą būtina pažymėti uždėjimo laiką, kai kur nebuvo nurodyti turniketo uždėjimo atstumai nuo žaizdos.
Akreditavimo tarnyba sustabdė reikalavimų neatitinkančių turniketų platinimą ir nurodė juos platinančioms įmonėms pateikti gamintojų paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų. Didžioji dalis gamintojų pašalino pažeidimus, todėl platinimo draudimas buvo atšauktas. Dviejų gamintojų turniketus buvo uždrausta tiekti rinkai.
– Tinkamai naudoti turniketą reikia mokėti, tačiau daug vairuotojų to nemoka.
Kaip bus ar yra sprendžiama ši problema?
– Atsižvelgiant į atnaujintą rinkinių sudėtį, buvo atnaujintos ir pirmosios pagalbos kursų programos. Kursų dalyviai jau yra mokomi naudotis turniketais ir kitomis priemonėmis, kurios naujai atsirado pirmosios pagalbos rinkiniuose.
Pirmosios pagalbos kursai yra privalomi norintiems įgyti teisę vairuoti.
Teisę vairuoti jau turintys gyventojai atnaujinti pirmosios pagalbos žinias kviečiami visuomenės sveikatos biuruose.
– Kodėl į pirmosios pagalbos rinkinį Lietuvoje nuspręsta įtraukti turniketus?
– Pastarąjį kartą rinkinių sudėtis buvo atnaujinama prieš 18 metų. Nuo to laiko pirmosios pagalbos teikimo principai pasikeitė, gaivinimo ir kraujo stabdymo funkcijoms šiandien skiriama daugiau dėmesio.
Kiekviena minutė gali būti kritiškai svarbi sužeisto žmogaus sveikatai ar gyvybei, todėl pasikonsultavusi su greitosios medicinos pagalbos atstovais ir įvertinusi jų siūlymus, kaip būtų galima padėti sunkiai sužeistiems žmonėms iki profesionalios pagalbos atvykimo, ministerija nusprendė papildyti pirmosios pagalbos rinkinių sudėtį turniketais, gaivinimo kaukėmis, ledo maišeliais ir spaudžiamaisiais tvarsčiais.
