Grįžęs į daugiabučio kiemą Marius nerado vietos, kur pasistatyti automobilio, todėl prisiparkavo viename kampe, užstatydamas kažkurio kaimyno jau pastatytą automobilį. Vakaras prabėgo gana greitai, linksmai, šeimininkai su svečiais bendravo vis paragindami vieni kitus išlenkti taurelę stipresnio gėrimo. Išskyrus šeimininkę, kuri už poros mėnesių turėjo važiuoti į gimdymo namus ir pradžiuginti šeimyną trečiąja atžala.
Po vakarėlio Marius palydėjo svečius ir sugalvojo perstatyti automobilį, nes kieme pamatė atsilaisvinusią vietą. Ir automobilio rakteliai lyg tyčia buvo striukės kišenėje. Oras buvo atšiaurus, iš dangaus krito šlapdriba. Vyras sėdo prie savo automobilio vairo ir pabandė perstatyti automobilį. „Nuo tos akimirkos viskas vyko tarsi sugreitintame filme. Bandydamas parkuotis, užkliudžiau šalia stovintį automobilį, įsijungė jo signalizacija, labai išsigandau, bandžiau automobilį ištiesinti, kliudžiau dar vieną automobilį. Tuo metu kažkuris kaimynas rūkė balkone ir pamatęs, ką išdarinėju kieme, iškvietė policiją, kuri prisistatė labai greitai“, – tą lemtingą „pasivažinėjimą“ prisimena Marius.
Tolesnę jo istoriją jau galima skaityti policijos bei teismo protokoluose. Patikrinę alkotesteriu, policininkai konstatavo 1,4 promilių girtumą. Teismo nuosprendis buvo negailestingas – 3 metai be teisės vairuoti automobilį. „Buvo tikras košmaras, žmonai tuoj gimdyti, vyresnius vaikus reikia vežioti į mokyklas, būrelius, o aš nebegalėsiu vairuoti ir dėl to kaltas tik aš pats!“, – savo didžiausią gyvenimo klaidą įvardina Marius.
Teisę vairuoti vyras atgavo po pusantrų metų, jo šeimai ne tik teko išmokti naudotis viešuoju transportu, atsisakyti vasaros atostogų planų dėl patirtų nuostolių atlyginant žalas, o taip pat sumokėti baudą ir už mokymus praradusiems teisę vairuoti, jau nekalbant apie didžiulį kaltės jausmą, kuris, kaip Marius sako, persekios jį dar daugybę metų.
Kodėl vis dar sėda prie vairo apsvaigę?
Jau 12 metų papildomus mokymus teisę vairuoti praradusiems vairuotojams vedanti vienos Vilniaus vairavimo mokyklos psichologė Sonata Švabauskienė pasakoja, kad savo kasdienėje praktikoje susiduria su daugybe panašių į Mariaus istorijų, nes tarp jos paskaitų lankytojų 50 procentų sudaro pažeidėjai, kurie būna praradę teisę vairuoti dėl alkoholio, o kai kurie ir ne po vieną kartą. Tarp tokių pažeidėjų dominuoja vyrai, bet teisę vairuoti dėl alkoholio vartojimo praranda ir apie 30 proc. moterų.
Psichologė sako, kad dažniausiai kursų lankytojai puikiai žino, kad už vairavimą apsvaigus pažeidėjas gali būti nubaustas bauda, prarasti teisę vairuoti, o tam tikrose situacijose jam gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Visgi dar daug vairuotojų rizikuoja ne tik savo ir aplinkinių sveikata bei gyvybe. Kodėl žmonės rizikuoja, praranda teisę vairuoti, žlugdo savo karjerą, nuskriaudžia savo artimuosius, nes toks nusižengimas turi ne tik didžiules moralines, bet ir finansines pasekmes?
Nusižengę vairuotojai įvairiai aiškina priežastis, kodėl sėdo prie vairo išgėrę. Pasak S. Švabauskienės, vieni teigia, kad čia nieko tokio, nes pavartojo tik „truputėlį“. „Būna tokių, kurie pyksta: pripūtė tik 0,4 promilės, o teisę vairuoti prarado. Kiti supranta, jog gal ir gerai, kad atėmė teises, nes galėjo įvykti kur kas didesnė ir skaudesnė nelaimė. Šie vairuotojai neretai po teisių praradimo visam laikui atsisveikina su alkoholiu“, – pasakoja psichologė.
Jos teigimu, tą „truputėlį“ galėtų eliminuoti nulinė alkoholio tolerancija, nes klausimas, kiek suvartojus alkoholio nėra rizikos sėsti prie vairo, neturi aiškaus atsakymo – žmonių organizmai yra skirtingi, tad kai kuriems gali būti lemtinga ir viena taurė vyno ar vienas bokalas alaus.
Psichologė S. Švabauskienė įvardina tris pagrindines priežastis, kodėl žmogus taip rizikuoja ir sėda prie vairo apsvaigęs. Viena jų – išnyksta savikontrolė. „Pavartojęs alkoholio žmogus praranda savikontrolę ir tampa pažeidžiamas, nors įprastai būna ir labai atsakingas“, – teigia specialistė.
Antroji priežastis, pasak psichologės, nesugebėjimas susitvarkyti su emocijoms, ir teigiamomis, ir neigiamomis. „Didelis džiaugsmas, o taip pat ir neigiamos emocijos skatina imtis veiksmų, vienas jų gali būti ir noras sėsti prie vairo. O jeigu žmogus pavartoja alkoholio, jis neįvertina, kad jo veiksmai nekoordinuoti, o mąstymas apribotas“, – sako S. Švabauskienė.
Trečioji priežastis – aplinkos įtaka ir vis dar didelė visuomenės tolerancija apsvaigusiems vairuotojams. „Esu girdėjusi ne kartą pasakojant, kaip išgertuvių bendrininkai dar paragina sėsti prie vairo: „Nieko nebus! Policija čia niekada nestovi!“ Būna ir abejingumo atvejų: „Nori važiuoti girtas – tai ir važiuok!“, – pastebi psichologė. Ją stebina vis dar egzistuojantis visuomenės pakantumas apsvaigusiems vairuotojams, o ypač situacijos, kai šalia esantys artimieji ir draugai nesustabdo ir nepadeda apsisaugoti nuo lemtingos klaidos.
Norint atgauti teisę vairuoti – į mokyklos suolą
Priklausomai nuo aplinkybių už vairavimą išgėrus gali būti skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamąja atsakomybe. Taip pat vairuotojas turi išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą ir baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus vairavimo mokykloje.
Jei teisė vairuoti atimama metams ir daugiau, reikės perlaikyti vairavimo teorijos bei praktikos egzaminus. Kur kas griežtesnė atsakomybė gresia, jei vairuotojas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu atveju jis baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Papildomi mokymai vairuotojams susideda iš dviejų dalių: bendros paskaitos ir individualaus pokalbio, situacijos analizės psichologiniu požiūriu.
