Draugas buvo pirmuoju pabroliu vaikino vestuvėse, tai natūralu, kad ir Audriui pagaliau susiradus antrąją pusę, Martynas sulaukė analogiško kvietimo būti garbingiausiu svečiu draugo šventėje. Su žmona labai rūpestingai ruošėsi, pirko naujus drabužius, batus. Ilgokai su žmona diskutavo, kiek čia reikėtų pinigų įdėti į vokelį ir kokią gėlių puokštę užsakyti. Martynas nepatingėjo nulėkti į kitą miestą ir nupirkti savo geriausiam draugui rinktinį butelį jo mėgstamo alkoholinio gėrimo.
Šventės dieną jaunas vyras nusprendė į vestuves važiuoti žmonos automobiliu, mažesnis, lengviau bus priparkuoti. Vestuvių šventė, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo labai smagi. Paryčiais kartu su būreliu artimiausių žmonių Martynas su žmona irgi susiruošė keliauti į namus. „Nežinau, koks velnias mane buvo apsėdęs, bet kategoriškai užsispyriau važiuoti žmonos automobiliu, kuriuo ir atvažiavome. Nei žmonai, nei Audriui nepavyko manęs perkalbėti – policijos toje atkarpoje niekada nebūna!“ – jau bene 20 metų senumo istoriją prisimena vyras.
Policijos ekipažas apsvaigusį vairuotoją sulaikė jau už pirmojo posūkio. Toliau sekė patikrinimas alkoholio matuokliu ir kelionė į policijos nuovadą. „Dabar jau tiksliai nepamenu nei pripūstų promilių skaičiaus, nei baudos dydžio, nei kiek man kainavo susigrąžinti teisę vairuoti. Tada buvau susiskaičiavęs, kad tokios sumos man užtektų viso gyvenimo pasivažinėjimams taksi automobiliais. O žmona man iki šiol negali atleisti, kad ir jai teko sumokėti baudą, nes neblaiviam davė vairuoti savo automobilį ir pati sėdėjo šalia...“ – prisimena Martynas. O paradoksaliausia, kad jo žmona policijos pareigūnų patikrinta alkotesteriu, galėjo pati vairuoti – promilių jos kraujyje neužfiksavo...
Policijos statistika – neblaivių vairuotojų skaičius nemažėja
Policijos fiksuojamų eismo įvykių suvestinėse vis dar labai daug Martyno istoriją primenančios informacijos apie užfiksuotus atvejus, kai įkliuvo neblaivūs vairuotojai. Skaičiai, kuriuos parodo alkoholio matuoklis, kai sustabdytieji papučia į jį, byloja, kad vairuotojai ryžtasi sėsti prie vairo gerokai apgirtę – neretai nustatomas daugiau nei 2 prom. girtumas, Vilniaus apskrityje policijos pareigūnai gegužės mėnesį konstatavo net 3,69 prom. vairuotojo girtumą.
Kaip informavo Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, per penkis šių metų mėnesius pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą yra išaiškinta 3 536 neblaivių vairuotojų. Iki 2023 m. birželio 15 d. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 57 eismo įvykiai, 4 asmenys žuvo, 73 sužeisti.
Palyginus 2021 ir 2022 metus, matyti, kad išaiškintų neblaivių vairuotųjų skaičius per vienerius metus išaugo nuo 10 764 iki 10 902. Tačiau dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko mažiau eismo įvykių: 182 (2021 m.) ir 175 (2022 m.). Gerokai sumažėjo dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusių žmonių skaičius – nuo 26 (2021 m.) iki 15 (2022 m.). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės sužalotųjų skaičius išliko panašus: 221 sužalotas žmogus (2021 m.) ir 216 žmonių (2022 m.).
Už vairavimą apsvaigus vairuotojas gali būti nubaustas bauda, prarasti teisę vairuoti, o tam tikrose situacijose jam gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Kodėl žmonės visgi rizikuoja, gal baudos už vairavimą neblaiviems visgi yra per švelnios?
Baudos griežtėja, bet nusižengimų statistika nemažėja
Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad dar praėjusių metų spalio 10 d. Seimo priimtame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) sugriežtintos ir naujai įtrauktos kai kurios baudos, susijusios su pavojingu vairavimu keliuose, taip pat ir vairavimu esant neblaiviam.
Atsirado nauja atsakomybė už pakartotinį chuliganišką vairavimą, nauja galimybė konfiskuoti automobilį, kai esant neblaiviam ar apsvaigusiam padaromi keli pavojingi eismo pažeidimai, nauja galimybė konfiskuoti automobilį, kai chuliganiškai vairuoja neblaivus ar apsvaigęs žmogus, taip pat galimybė konfiskuoti ir ne pažeidėjui priklausantį automobilį.
Atnaujintame kodekse taip pat numatyta 800–1000 eurų bauda už pakartotinį vairavimą be teisių ar be antialkoholinio užrakto, taip pat įtrauktas privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo devynių mėnesių iki vienerių metų, kai jau teisės vairuoti neturintis asmuo įvykio metu apgadino turtą, bei privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų, kai jau neturintis teisės vairuoti KET pažeidimu sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.
Nuo praėjusių metų spalio sugriežtintas privalomas teisės vairuoti atėmimas 4–7 m. (vietoj 3–5 m.), kai pakartotinai vairuojama esant neblaiviam ar apsvaigus arba nuo administracinės nuobaudos įvykdymo nepraėjus 1 m., arba teisės vairuoti atėmimas 3–6 m. su draudimu 6 mėn.–2 m. vairuoti automobilius be antialkoholinio užrakto.
Socialinė reklama ir psichologinės žinios – ilgalaikis poveikis
Psichologė Sonata Švabauskienė teigia, baudų griežtinimas gali ir nepadaryti didelės įtakos šios problemos sprendimui. Jos teigimu, kol žmogus nepradės galvoti apie riziką žūti ar pražudyti artimuosius, kitus eismo dalyvius, kol nesuvoks kitų pasekmių, tol nepadės ir baudų didinimas. „Jis turi asmeniškai suvokti, kad sumokėjęs didelę baudą, nenusipirks geresnių batų ar savo vaikui saldainių. Deja, gavęs baudą, vairuotojas yra linkęs kaltinti visus kitus, o ne save. Kalti policininkai, valdžia... Kur kas efektyviau būtų jauniems būsimiems vairuotojams suteikti daugiau psichologinių žinių. Dabar yra taip, kad mechaniškai išmoksta vairuoti ir sėda prie vairo. Labai daug atėję į privalomus kursus, kai nori susigrąžinti prarastą teisę vairuoti, klausia, kodėl apie tai negirdėjo mokydamiesi vairuoti“, – pastebi psichologė S. Švabauskienė. Ir dar labai labai svarbus yra visuomenės nepakantumas, juk tokių kaip Martyno istorijų ir nebūtų, jeigu šalia esantys žmonės būtų pasielgę principingai ir griežtai – neleidę girtam sėsti prie vairo.
Kai kurie saugaus eismo specialistai yra įsitikinę, kad visgi didžiausią efektą galima pasiekti ne didinant baudas, o per socialines reklamas, transliuojamas per radiją, televiziją bei kitas informavimo priemones. Socialinių reklamų poveikis gal nebūtų labai greitas, bet žmonės nuo pat mažų dienų girdėdami informaciją, nukentėjusių žmonių skaičius, užfiksuos ir prisimins lemiamomis akimirkomis, todėl tokia informacija turi ilgalaikį poveikį.
