Tokiose situacijose kiekvienas žmogus gali padaryti daugiau – sustabdyti girtą vairuotoją, atkalbėti jį nuo neatsakingo žingsnio arba pasirūpinti, kad alkoholio padauginęs žmogus, užuot sėdęs vairuoti, saugiai grįžtų namo.
Būtent tą daro projektavimo įmonės vadovas Karolis Sankauskas, save juokais vadinantis geruoju taksistu – pats nevartodamas alkoholio, jis rūpinasi, kad draugai ar pažįstami namo grįžtų saugūs.
Alkoholiui – griežtas „ne“
Kone 6 tūkst. kilometrų – tiek kas savaitę tenka įveikti K. Sankauskui, gabenančiam paramą į Ukrainą, ir grįžus į Lietuvą sprendžiant įvairius verslo bei kitus reikalus. Kaip juokauja pašnekovas, jo gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo tolimųjų reisų vairuotojo, mat kelyje tenka praleisti ir po 20 valandų. Jis puikiai žino, kokia atsakomybė tenka vairuojant.
Pats K. Sankauskas alkoholio nevartoja, pripažįsta: tai – ne jam. Nevartodamas alkoholio pats, visuomet pasirūpina kitais – po vakarėlio išvežioja į namus.
„Laikausi nuostatos, kad jei išgėręs draugas nori sėsti prie vairo, ne įkalbinėju jį padėti raktelius ar griežtai auklėju, bet tiesiog pasisiūlau parvežti jį namo. Matau, kaip išgėrę žmonės elgiasi neadekvačiai ir ryžtasi daryti tai, ko, galbūt, nedarytų blaivūs.
Minties, kad galima būtų vairuoti išgėrus, man pačiam niekada nebuvo, bet žinau, kad taip elgiasi ne visi, todėl pats nevartodamas alkoholio pasirūpinu jo padauginusiais draugais, ir tą darau su šypsena“, – komentavo pašnekovas.
Net mažiausias alkoholio kiekis kritinėje situacijoje gali lemti pavėluotą reakciją, ilgesnį stabdymo kelią, todėl alkoholis ir vairavimas nėra suderinami.
Kaip rodo „Sprinter tyrimų“ šių metų gegužę atlikta apklausa, sprendimą vairuoti išgėrus dažniausiai lemia dvi pagrindinės priežastys: tai, kad vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.), bei tai, kad yra įsitikinę, kad neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.). Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.
Visgi, K. Sankausko nuomone, žmonių mąstymas keičiasi. Jis pats prisiminė atvejus, kuomet vairuoti po vakarėlio arba gerokai padauginus reiškė neva kietumą, dabar vis daugiau vairuotojų supranta, kad vyriškumas ar ego nenukentės po vakarėlio išsikvietus taksi, paprašius draugo pagalbos ar grįžus namo pėsčiomis.
Pavojų įvertina ne visi
„Anksčiau atrodydavo: „viską galiu pats, alkoholis manęs nesustabdys“, – komentavo pašnekovas.
Alkoholis ar narkotikai tikrai padaro viena – paaštrina emocijas: vienas slopina, kitas stimuliuoja. „Žmogus pavartojęs alkoholio ar jį sumaišęs su narkotinėmis medžiagomis nori veikti, būti nepriklausomas, savarankiškas, tuomet ir įrodinėja: „aš galiu ir padarysiu“. Jei nufilmuotum tokį žmogų iš šalies, jis išsiblaivęs pamatytų, kad vos pastovėjo ant kojų ir galbūt suprastų, kokį pavojų galėjo sukelti kitiems“, – kalbėjo K. Sankauskas.
Saugaus eismo specialistai patvirtina: apsvaigęs žmogus negali adekvačiai įvertinti savo būklės, pavartojus alkoholio, suprastėja jo koordinacija, sulėtėja reakcija, todėl tokio neatsakingo elgesio pasekmės gali būti labai skaudžios.
Tolerancija išgėrusiems vairuotojams, K. Sankausko akimis, taip pat mažėja. Jei prieš 20 metų buvo natūralu išgerti taurelę, kad kelias nedulkėtų, o į keliones išgėrus visuomenėje buvo žiūrima atmestinai, šiuo metu vis daugiau žmonių supranta, jog jeigu po vakarėlio namo planuoja grįžti automobiliu, linksmybės privalo praeiti blaiviai.
Ragina nenusigręžti
Paklaustas, kaip jis žiūri į išgėrusius vairuotojus, K. Sankauskas prisiminė neseniai tapęs eismo įvykio liudininku: automobilis partrenkė greitojo maisto išvežiotoją. Eidamas link partrenkto žmogaus, kad jam padėtų, nė nedvejodamas pradėjęs rinkti pagalbos tarnybų telefoną, tuo metu net nemąstydamas, kas kaltas arba kodėl įvyko eismo įvykis, tiesiog norėjosi padėti.
„Tokiais atvejais supranti, kad tavo mąstymas keičiasi: tuo metu nesvarbu, kas kaltas, kas blogas, tiesiog kvieti pagalbą ir nori suteikti pagalbą. Ne kartą teko kviesti pareigūnus, pamačius automobilį, keistai manevruojantį gatvėmis. Tokiais atvejais galvodavau: „žmogau, ką tu darai? Juk keli pavojų kitiems ir sau. Jei tu to nesupranti, tau reikia padėti suvokti“, – kalbėjo K. Sankauskas.
Pašnekovo žodžiais, smerkti išgėrusius vairuotojus lengviausia, tačiau visuomenė turėtų būti aktyvesnė darydama viską, kad alkoholio pavartoję žmonės į gatves neišvažiuotų.
