Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovams pasipylė skundai, kad artimųjų kapaviečių lankyti atvykę žmonės negali automobiliu įvažiuoti į kapinių vidų.
„Norint palaistyti nuo kaitros kenčiančius augalus tenka žingsniuoti daugiau kaip kilometrą ir tempti talpyklas su vandeniu“, – skundėsi iš Prienų rajono su giminaičiu atvykusi Stasė Žitkutė.
Moteris tikino su tokia padėtimi susidūrusi Karmėlavos kapinėse ir ją gerokai nustebino draudimas.
Taisyklės galioja seniai
Įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Ričardas Čėsna tikino, kad jokių reikšmingų pokyčių pastaruoju metu neįvyko, ir priminė, kad šiuo metu galiojančios kapinių taisyklės patvirtintos dar 2016 metais.
Tuomet ir buvo uždrausta automobiliams važiuoti į kapinių teritoriją. Po poros metų pastatyti transporto priemonių eismą ribojantys kelio ženklai, tačiau kurį laiką nebuvo griežtai kontroliuojama, ar jų paisoma.
Ženklai pastatyti susidūrus su itin nedrausmingais vairuotojais, kurie į perspėjimus reagavo įžūliai ir net sukeldavo konfliktų.
„Miesto gatvėse visi vairuotojai supranta, kad kelio ženklų būtina laikytis, bet juk kapinių prieigose stovi tokie patys ženklai“, – stebėjosi R.Čėsna.
Vis dėlto net tokių priemonių nepakako ir įmonės darbuotojams nurodyta griežčiau kontroliuoti motorinių transporto priemonių judėjimą kapinių teritorijoje.
R.Čėsna tikino, kad daugeliu atvejų gyventojų skundai gerokai prasilenkia su tikrove.
„Žingsniuoti pusantro kilometro tikrai nereikia, nes visose didelėse kapinėse yra net keleri vartai“, – kalbėjo „Kapinių priežiūros“ vadovas. Pasak jo, įvairiose kapinių vietose įrengti vandens čiaupai, tereikia turėti savo tarą.
Lanksčiai vertina situaciją
R.Čėsna priminė, kad net įrengti kelio ženklai suteikia teisę į kapinių teritoriją įvažiuoti neįgaliesiems, juos lydintiems asmenims, specialiajam transportui – ritualinių paslaugų bei kapaviečių tvarkymo įmonių darbuotojams.
Tokiais atvejais išduodami specialūs leidimai, suteikiantys teisę 3 kartus įvažiuoti į kapinių teritoriją.
Kapinių vedėjams palikta teisė vadovautis geranoriškumo bei žmogiškumo principais.
„Jeigu atvažiuoja sunkiai paeinantis žmogus, kuris neseniai buvo patyręs traumą, sirgo arba tiesiog sunkiai juda dėl garbaus amžiaus, jis tikrai turėtų būti įleidžiamas. Kai žmogus atsiveža kelis maišus grunto kapavietei tvarkyti, jam taip pat leidžiama įvažiuoti. Neturime būti akli biurokratai“, – įsitikinęs įmonės vadovas.
Ar tokios išimtys nesukuria sąlygų piktnaudžiauti?
„Kapinės – tai tam tikra bendruomenė, mat mirusiųjų kapavietes dažniausiai lanko tie patys žmonės.
Vieną kartą apgavęs, kitą kartą nuolaidų ar lengvatų tas žmogus neturėtų tikėtis“, – svarstė R.Čėsna.
Pasak jo, daugiau problemų kyla, kai gyventojai neišgirsta priminimų apie vakarais rakinamus kapinių vartus. Jie pageidauja kapavietes lankyti įvairiu paros bei savaitės metu, tačiau įmonė negali darbuotojų laikyti ištisą parą be poilsio dienų.
„Juk neiname į Registrų centrą ar „Regitrą“ vidurnaktį – žmonės reikalus šiose įstaigose tvarko numatytu darbo laiku“, – svarstė R.Čėsna.
Jis priminė, kad kapinių vedėjas dirba ir šeštadieniai iki pietų. Kita vertus, pėsčiomis pasiekti kapavietę galima visada.
Paaiškino svarbias aplinkybes
„Atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo. Sprendimai griežčiau kontroliuoti eismą neatsirado iš nieko ir tai nėra tuščias užsispyrimas“, – tikino R.Čėsna.
Jis nurodė dvi pagrindines aplinkybes, paskatinusias imtis griežtesnės kontrolės.
Įmonės darbuotojai kasmet gauna nemažai pranešimų dėl transporto priemonių apgadintų paminklų, tvorelių, kapavietės plokščių, suniokotų augalų.
Mažose kapinėse nesusipratimų nekyla, nes į jas nėra nei poreikio, nei galimybės įvažiuoti transporto priemone. Blogiausia padėtis – Karmėlavos ir Romainių 1-osiose kapinėse.
Naujųjų Vainatrakio kapinių atidarymas gerokai užtruko, kitose miesto kapinėse trūko vietų, tad mirusiuosius leista jose laidoti net naikinant kai kuriuos takus. Todėl suprojektuota infrastruktūra pakito, neliko galimybių kvartalą apvažiuoti žiedu.
„Įvertinkime aplinkybę, kad tai ne gatvė, o kapinių takas, kurio pločio užtenka tik vienpusiam judėjimui“, – kalbėjo R.Čėsna.
Kai kurie keliai tapo akligatviais, o į kapines dažnai važiuoja ir vyresnio amžiaus, mažiau vairavimo įgūdžių turintys žmonės. Vėlyvą rudenį pradeda smarkiai blogėti eismo sąlygos.
„Įsivaizduokime situaciją, kad žmogui reikia nuvažiuoti atbuline eiga didelį atstumą, tačiau jis nepasitiki savo jėgomis ir bando apsisukti. Atliekant tokį manevrą esant ribotam matomumui dažnai apgadinamos kapavietės“, – aiškino R.Čėsna.
Nukentėję žmonės kreipiasi į „Kapinių priežiūrą“ dėl nuostolių, nes būtent šiai įmonei patikėta prižiūrėti kapines.
„Suprantame žmonių nuoskaudas bei norą, kad būtų tvarka, ir mes privalome tuo rūpintis“, – kalbėjo „Kapinių priežiūros“ vadovas
Pokyčius kapinėse lėmė ir daugiau aplinkybių.
„Susidūrėme su nemaloniais atvejais, kai atvažiuoja žmogus į kapines ir nieko blogo nemanydamas palieka automobilį prie vienos kapavietės, o pats pėsčiomis nueina prie kitos“, – kalbėjo R.Čėsna.
Tuo metu atvyksta laidotuvių procesija ir negali prasibrauti pro stovintį automobilį.
„Jungti garsinį signalą – netinkama vieta bei laikas, todėl bandoma kažkaip prasibrauti, laužomos gyvatvorės, o nepasitenkinimo strėlės taip pat lekia į „Kapinių priežiūros“ darbuotojus“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Daugiausia pranešimų – dėl vagysčių
Reda Zarauskienė
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė
„Statistika apie įvykius kapinėse atskirai nėra renkama, tačiau didžioji dalis pranešimų pastaraisiais metais susiję su vagystėmis. Žmonės taip pat kreipiasi, kai kapinėse randa paliktų rankinių, piniginių, nupjautų medžių.
Gegužės 7-ąją gautas pranešimas, kad Šilainių plente esančiose kapinėse artimųjų kapas buvo užstatytas automobiliu „Opel“, kuris kliudė praeiti pėstiesiems.
Birželio 10 dieną Neveronių kapinėse (Kauno r.) prie vartų rastas paliktas apdaužytas automobilis „Audi A6“.
Praėjusiais metais dar vienas paliktas automobilis pastebėtas Raudondvario (Kauno r.) kapinėse.
