Už infrastruktūros projektus atsakingas Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas sako, kad Klaipėdoje nuspręsta atsisakyti BRT greitųjų autobusų trasų.
Priminsime, kad buvo planuojama, jog greitiesiems autobusams būtų skirtos specialios eismo juosto Taikos prospekto viduryje. Taip buvo siekiama, kad autobusai kursuotų ne pirma eismo juosta, kaip yra dabar, o praktiškai trečia eismo juosta.
Tačiau pasak A. Kamarausko, tokios BRT greitųjų autobusų sistemos įgyvendinimas kelia labai daug problemų.
Tvarkys sankryžą
„Yra sudėtinga sureguliuoti šviesoforus, užtikrinti viešojo transporto prioritetą“, – sprendimą aiškina A. Kamarauskas.
BRT linijų diegimas dalyje Klaipėdos miesto yra brangus sprendimas, o planuojamas viešojo transporto greičio augimas nėra pakankamai didelis.
„Vakarų ekspresas“ anksčiau jau rašė, kad BRT sprendimų įgyvendinimas Klaipėdai galėtų kainuoti nuo 30 iki 80 milijonų eurų.
Projektuotojams Klaipėdos savivaldybės specialistai jau davė užduotį atnaujinti sprendimus. Siekiama užtikrinti, kad viešojo transporto eismas mieste vyktų sparčiau iš esmės nekeičiant įprastos eismo schemos mieste.
„Dar svarstome, ar viešojo transporto A juostos turėtų būti fiziškai atskirtos borteliais. Greičiausiai, kad ne, nes šiomis juostomis turėtų būti leidžiamas ir elektromobilių eismas“, – diskutuojamą klausimą atskleidžia A. Kamarauskas.
Anot jo, greitesnis viešojo transporto judėjimas turėtų būti užtikrintas diegiant šviesoforų valdymo sistemą, kuri suteiktų prioritetą autobusams.
Optimizuojant viešojo transporto eismą Klaipėdoje kartu siekiama išspręsti ir spūsčių problemas kai kuriose sankryžose.
„Jau aptarėme sprendimus Taikos pr., Naikupės g. ir Debreceno g. sankryžoje“, – sako A. Kamarauskas.
Anot jo, šiuo metu ji kelia daugiausia problemų, todėl bus pertvarkoma.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas Taikos pr. atkarpai nuo Kauno g. link Paryžiaus Komunos g. Planuojama, kad šiaurine kryptimi bus įrengta papildoma eismo juosta, skirta viešajam transportui. Todėl bendrai gatvė būtų platinama iki 5 eismo juostų.
„Tam reikėtų važiuojamąją dalį paplatinti kiek daugiau nei 1 metru, tačiau šioje dalyje erdvės yra pakankamai“, – sako A. Kamarauskas.
Jis taip pat sako, kad didesnių pertvarkų bus atsisakoma Herkaus Manto gatvėje.
Pagal anksčiau parengtą projektą buvo planuojama šios gatvės atkarpoje nuo Biržos tilto iki Lietuvininkų aikštės uždrausti automobilių eismą ir gatvę skirti viešajam transportui.
„Nekeisime dviračių takų įrengimo sprendimų“, – A. Kamarauskas sako, kad ne viskas taisytina anksčiau parengtame BRT projekte.
Planuojama, kad nepertraukiami dviračių takai nusidrieks per visą miestą.
Priminsime, kad dar 2020 metų pradžioje Vilniaus UAB „Civitta“ parengė studiją, kuri nagrinėjo, kokia ekologiško viešojo transporto sistema galėtų būti diegiama Klaipėdoje.
Studijos rengėjai atmetė metro ir tramvajaus rengimo uostamiestyje projektus kaip per brangius ir rekomendavo įrengti greitų BRT autobusų trasą. Pigesnį BRT trasos variantą ir pasirinko tuometinė uostamiesčio valdžia.
Minėta studija kainavo 461 000 eurų. 90 procentų kainos apmokėta ES lėšomis.
Dabar, praktiškai atsisakant BRT projekto, viešojo transporto Klaipėdoje ateitis yra elektriniai autobusai.
Pagal sutartį su Europos investicijų banku, kad nereikėtų grąžinti už minėtą studiją išleistų pinigų, Klaipėda į ekologiškas transporto priemones turėtų investuoti ne mažiau kaip 6 milijonus eurų.
