Apie du trečdalius šalies vairuotojų linkę viršyti greitį, o didžioji dalis taip besielgiančių jaučiasi puikiai valdantys situaciją ir dėl nieko nenuogąstauja. Be to, greitį mėgstantiems vairuotojams daug svarbesnė gresianti piniginė bauda nei galima avarija ir tragiškos pasekmės.
Didžiausia klaida – pats greičio viršijimas
Saugaus eismo specialistas Renaldas Gabartas įsitikinęs, kad didžiausia vairuotojų daroma klaida – pats leistino maksimalaus greičio viršijimas, tačiau visgi labai svarbu suvokt, kas nutinka, kai vairuotojas jį viršija.
Psichologinis aspektas
„Turiu daug patirties dalyvaujant įvairių sportinių automobilių pristatymuose, vairavimo mokymuose ir kiek esu matęs, žmonės, kurie atsiduria situacijose, kurios jiems yra mažiau įprastos, tarkime, važiuojant uždaroje trasoje jų prašoma atlikti tam tikras užduotis, įveikti kliūtis, tai jie legaliai važiuodami tuo didesniu greičiu, priartėję prie 150 km/val. greičio, labai stipriai pasimeta. Ir tie visi vairavimo įgūdžiai tampa tarsi pirmoko lygio. Todėl galiu daryti išvadą, kad didelė dalis žmonių neadekvačiai vertina savo sugebėjimus suvaldyti automobilį važiuojant dideliu greičiu“, – pasakoja R.Gabartas. Jo įsitikinimu, didžiausia problema ir yra, kad apie 70 proc. eismo įvykių nulemia per didelis greitis – tokie yra Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys.
Kitas aspektas, kad labai didelė žmonių dalis viršija greitį sąmoningai nes įvairios draudimo bendrovių apklausos sako, kad tą daro nuo 50 iki 70 proc. visų vairuotojų. Daugiau nei kas antras vairuotojas nemato nieko blogo, jeigu 10-20 km./val. važiuoja greičiau. „Lietuvoje dar yra toks mąstymas: jeigu tu neviršysi daugiau nei 10 km./val., tai tavęs niekas „nenufotografuos“ ir baudos tu negausi. Arba tik retais atvejais sulauksi kokios nors sankcijos“, – pastebi pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, jog egzistuoja ir toks „kvailas“ psichologinis momentas, kada žmogus įsigijęs galingą sportinį automobilį įsivaizduoja, jog negali daryti „gėdos“ prekiniam ženklui ir su tokiu automobiliu važiuoti leistinu greičiu. „Tarp tokių vairuotojų tikrai daug tokių, kurie savo gebėjimus vertina neadekvačiai. Yra ir profesionalių vairuotojų, tarkime sportinio vairavimo atstovų, kurie turi gebėjimų valdyti automobilį net ir važiuojant didesniu greičiu, bet visgi, atsidūrę sraute tarp kitų automobilių, jie kelia sumaištį ir gali išprovokuoti avarines situacijas“, – teigia R.Gabartas.
Fiziologinis aspektas
Specialistas tvirtina, kad labai svarbu žinoti, jog kuo didesnis greitis, tuo siauresnis regėjimo laukas: „Kuo greičiau važiuoji, tuo labiau tavo regėjimo kelias tampa panašesnis į tunelį ir tuo mažesniu kampu tu matai, kas vyksta šalikelėse, nebegali įvertinti, ar iš ten nekyla kokia grėsmė: ar tikrai niekas nesiruošia sukti iš šalutinio kelio, ar koks gyvūnas nesiruošia bėgti per kelią ar mieste važiuojant koks nors vaikas nesugalvos išbėgti į važiuojamąją kelio dalį“.
Pašnekovas prisimena ir jam pačiam nutikusią šiurpią situaciją, kuri, laimei, baigėsi gerai. „Man pačiam yra buvusi situacija, kai net važiuodamas normaliu greičiu, pamačiau moterį, kuri stūmė vaiko vežimėlį ir staiga, jį palikusi, puolė į šalikelę, kur stovi mašinų eilė. Aš supratau, kad greičiausiai ji vejasi savo kitą vaiką. Myniau ant stabdžio iš visų jėgų, o kai sustojau, prieš pat mano automobilį išlindo vaikas. Išpylė šaltas prakaitas, baisu net pagalvoti, kas būtų nutikę, jeigu būčiau važiavęs greičiau“, – prisiminimais dalinasi specialistas.
Jo teigimu, regėjimo laukas ir periferinis matymas yra labai svarbus dalykas, o važiuojant dideliu greičiu viską pastebėti žymiai sunkiau.
R.Gabartas atkreipia dėmesį ir į dar vieną momentą: kuo greičiau automobilis važiuoja, tuo mažiau laiko turi vairuotojas priimti sprendimams. Kai nutinka nestandartinės situacijos, kai judėjimo trajektorijoje atsiranda kliūtis: kas nors manevruoja, netikėtai išvažiuoja į kelią, sugalvoja sukti į kairę, neparodęs posūkio ar stabdo, o galiniai žibintai neveikia – kuo didesnis greitis, tuo didesnė klaidos rizika.
Stabdymo kelias
R.Gabartas teigia, jog reikia atskirti stabdymo kelią ir sustojimo kelią. Automobilio stabdymas prasideda tada, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžio pedalą, pradeda veikti visa automobilio stabdymo sistema: stabdžių kaladėlės prisispaudžia prie disko ir automobilis pradeda fiziškai lėtėti. Tačiau iki to laiko, kol stabdymo sistema pradeda veikti, pirmiausia turi sureaguoti pats vairuotojas. „Žmogaus reakcijos laikas skiriasi priklausomai nuo jo sveikatos būklės, amžiaus, fizinės būklės, vairavimo įgūdžių ir tikrai svyruoja nuo pusės sekundės iki 2 sekundžių. Vidutinis reakcijos laikas – 1 sekundė. Jeigu važiuojama 50 km./val. greičiu, tai per tą vieną sekundę automobilis nuvažiuoja beveik 14 metrų. Jeigu važiuojama 80 km./val. greičiu, tai per tą vieną sekundę nuvažiuoji 22 metrus su trupučiu. O važiuojant 100 km./ val. greičiu automobilis nuvažiuoja 27 metrus dar iki to momento, kai tu pradedi spausti stabdžio pedalą, o 27 metrai – tai beveik krepšinio aikštelės ilgį siekiantis atstumas“, – pasakoja pašnekovas.
Jis pastebi, kad per tą lemtingą sekundę automobilis dar net ir nepradeda lėtėti. Todėl tokiomis aplinkybėmis iškilusios kliūtys kelyje dažniausiai ir sukelia tragiškas pasekmes. „Reikia pagalvoti ir apie elementarią fiziką: kuo didesniu greičiu išjudini tą masę (o naujos kartos automobiliai visi sveria ne mažiau kaip pusantros tonos), tuo didesnė griaunamoji jėga yra sukuriama. Ir labai tikėtina, kad tuo sunkiau bus ją suvaldyti“, – tvirtina saugaus eismo specialistas.
Pakantumas greitį viršijantiems pažeidėjams
R.Gabartui nerimą mūsų šalyje vis dar egzistuojantis požiūris: „Dėl 10 km./val. viršyto greičio manęs nenubaus, todėl ir spaudžiu!“ Pasak pašnekovo, šalyse, kur tokio požiūrio ir pakantumo viršijantiems greitį nėra, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, visai tikėtina už 20 km./val. viršytą greitį gali atsidurti kalėjime ir jau ten laukti, kaip tave nubaus: skirs nemenką piniginę baudą ar dar griežčiau. „Netgi mūsų kaimynai estai turi nulinę toleranciją greičio mėgėjams, gal todėl eismo saugumo reikalai pas juos yra geresni nei Lietuvoje“, – pastebi specialistas.
