Tačiau kolegos tik susižvalgo ir prasideda: „Žinai ką, jeigu nori žudytis, tai tavo asmeninis reikalas, bet savaitgalį prie jūros važiavo ir mano brolio šeima su mažais vaikais, džiaugiuosi, kad nepasipainiojo tavo kelyje!“, „O tai nuo kada autostrada Vilnius-Kaunas paskelbta Sacharos dykuma, kad galėtų lakstyti tokie bepročiai, kaip tu. Prieš naują panelę norėjai pasirodyti??“, „Visiškas kvailys! Galiu tik pasidžiaugti, kad nieko nesužalojai!“
Vis dar šiek tiek nerealistiškai skamba toks scenarijus? Saugaus eismo specialistas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas įsitikinęs, kad kai tokie pokalbiai vyks realybėje ir scenarijus skambės realistiškai, autoįvykių, kurių kaltininkas yra maksimalaus leistino greičio viršijimas, statistikos kreivė pradės kristi žemyn. O kol kas vis dar tenka skaityti tokius Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika paremtus žiniasklaidos pranešimus: „Per savaitę trikojis „PolisCan“ užfiksavo net 1 252 greičio viršijimo atvejus. Šventinės dienos rekordininkas pasižymėjo A1 kelyje, ties Elektrėnais, – jis gaus nemenką piniginę „premiją“ už ypatingai nesaugų vairavimą, kai leistinas greitis 130 km/val. Vairuotojas skriejo 190 km/val. greičiu“.
Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinės jau rodo mažėjimo tendencijas: „Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos kelių policija išaiškino 681 334 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų – 292 178 (56 010 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų – 1 803 (201 atvejų mažiau nei pernai)“. Bet visgi fiksuotų pažeidimų skaičius yra labai didelis.
Kodėl visgi tiek daug vairuotojų, nors ir puikiai žinančių, kad viršyti leistiną maksimalų greitį yra nesaugu, kyla grėsmė sukelti pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybei ir sveikatai, gresia nemenkos baudos, yra linkę rizikuoti? A.Pakėnas teigia, kad bene dažniausia priežastis yra psichologinė: žmonėms yra malonu važiuoti greitai – smagu „prasilėkti“, tikina, kad greitai važiuojant pavyksta geriau atsipalaiduoti. Kiti pažeidėjai tvirtina, kad greičiau važiuodami, greičiau pasiekia tikslą, sutaupo laiko ir padaro daugiau darbų. „Bet turbūt realiausia priežastis – vis greitėjantis gyvenimo tempas, visur reikia skubėti: darbe, kad neprarastum darbo vietos, namuose, kad suspėtum patenkinti visus šeimos narių poreikius ir t.t. Todėl tokie amžinai ir visur skubantys žmonės ir atsidūrę prie vairo nesugeba sulėtinti savo skubėjimo“, – mintimis dalinasi saugaus eismo specialistas.
Pasak jo, kad žmogus pakeistų savo elgesį, jis pirmiausia turi pakeisti savo tikslus ir motyvus. „Galime sustatyti greitį ribojančius ženklus, radarus ar pastatyti po policijos ekipažą kas 50 metrų, turėsime momentinį efektą ir vos tik jų nebeliks, viskas bus kaip buvę – visi lėks, kaip ištrūkę iš kalėjimo, bet jeigu norime ilgalaikio efekto – turime keisti vairuotojų mąstymą ir įpročius“, – pastebi A.Pakėnas. Pasak jo, atsidūręs prie vairo žmogus turi suvokti, kad jo tikslas turi būti ne atvažiuoti greičiau, bet galutinį tašką pasiekti saugiai.
Visgi keliuose taikomos prevencinės priemonės: vidutinio nuotolio greičio matuokliai, radarai, kelių policijos reidai ir gaunamos baudos, saugaus eismo specialisto teigimu, prisideda prie ilgalaikių vairuotojų įpročių formavimo. „Man teko bendrauti su norvegais, kurie avaringumo situacija galėtų tik džiaugtis, bet ir jie sako, kad Švedijoje situacija dar geresnė. Kodėl? Švedai turi daugiau radarų!“, – pasakoja A. Pakėnas. Pasirodo, net aukšta vairavimo kultūra pasižyminčiose šalyje ši priemonė yra taikoma ir yra labai veiksminga. Taip pat naudojami ir geležiniai atitvarai tarp eismo juostų, kad būtų išvengiama neleistinų ir pavojingų lenkimų. Pasak pašnekovo, ir patys švedai pripažįsta turintys savo šalyje vairuotojų, kuriuos tenka drausminti tokiomis priemonėmis.
„Ir Lietuvoje šios priemonės turės poveikį, juk kažkada daugelis buvo labai nepatenkinti, kad tapo privaloma prisisegti saugos diržą, o priprato ir dabar jau niekas nebeįsivaizduoja, kad būtų galima užvesti automobilį, neprisisegus saugos diržo“, – sako saugaus eismo specialistas. A. Pakėnas įsitikinęs, kad kritinis lūžis greičio viršijimo statistikoje įvyks tada, kai visuomenės mąstymas ir reakcija į pažeidimus pasikeis taip, kaip pasakojome scenarijuje straipsnio pradžioje, kai aplinkiniai tiesiai šviesiai pasakys pažeidėjui, kad jis visiškai „ne kietas“, o atvirkščiai – „kvailas“. Ir tada tie patys kelių „ereliai“, kuriuos tinkamiau būtų vadinti „kelių gaideliais“ praras norą girtis savo žygdarbiais, nes tiesiog nebeturės klausytojų auditorijos.
A.Pakėnas pasidžiaugė, kad jau keičiasi retorika viešoje erdvėje, nes informuojant apie naujus kelius ar pristatant kitas naujienas, jau nebegirdėsite, kaip būdavo anksčiau: „Atvažiuosite greičiau!“, dabar jau akcentuojamas saugumas. „Žmogaus gyvybė tampa svarbesnė, todėl mane tikrai džiugina pasikeitę prioritetai, kai akcentuojamas saugus vairavimas“, – savo nuomone dalinasi pašnekovas.
Reikia žinoti:
- Viršijant greitį, vairuotojas turi gerokai mažiau laiko priimti sprendimus. Susiklosčius kritinei situacijai jis gali nesuspėti įvertinti situaciją ir operatyviai sureaguoti.
- Greitai važiuojant sunkiau įvertinti, kokią įtaką gali padaryti nepalankios klimatinės sąlygos: lietus, sniegas, žvyras, reljefo ypatumai ir pan. Automobilis gali pradėti slysti ir tapti nevaldomu.
- Nė vienas pradedantysis vairuotojas nėra mokomas vairuoti didesniu nei leistina greičiu, todėl tokios patirties neturi. Vairuojant 50 km./val. ir 150 km./ val. greičiu labai stipriai skiriasi ne tik automobilio veikimas, bet ir vairuotojo reakcijos.
- Greitai važiuojant susiaurėja matymo laukas, galite nepastebėti į kelią išbėgančio gyvūno ar šalikele važiuojančio dviratininko. Dar daugiau matymo laukas sumažėja tamsiuoju paros metu. Artimųjų šviesų žibintais yra apšviečiamas 50–60 metrų kelio ruožas, o važiuojant 90 km./val. greičiu netikėto stabdymo kelias gali siekti 90 metrų.
- Kiekvienas žmogus yra individualus, skiriasi ir jo reakcijos, tad tikrai nepavyks būti panašiam į kaimyną ar mėgstamą filmo herojų, kuriam sekasi šauniai atrodyti prie automobilio vairo.
