Renkasi nepaisyti taisyklių
„Mano manymu, dalis vairuotojų netiki, kad jiems nutiks nelaimė: ji nutinka kitiems – išgėrusiems, tiems, kurie važinėja galingais automobiliais, bet ne man. Egzistuoja nepažeidžiamumo iliuzija, jog man nieko neatsitiks.
Kadangi nieko neatsitiks, galiu rizikuoti. Kodėl neatsitiks? Nes neatsitiko iki tol. Tie, kurie pateko į eismo įvykį, taip nebemano, todėl elgesį keičia, emocijų nevaldantys žmonės, nors ir patekę į eismo įvykį, rizikuoja ir toliau – tą patvirtina ir atlikti psichologiniai tyrimai“, – kalbėjo psichologė Genovaitė Petronienė.
Kartais žmonės, anot pašnekovės, apskritai nieko nemąsto. Tiesiog turi labai greitai nuvažiuoti iš taško A į tašką B, mat konkrečią valandą prasideda renginys ar susitikimas. Nepavykus išvykti laiku, važiuoja didžiuliu greičiu, jam nebeegzistuoja pavojai, žmogus mąsto tik apie būsimą susitikimą.
Kai kuriuos žmones kamuoja vidinis nerimas, įtampa, jie nori kuo greičiau atvykti į konkrečią vietą, susitikti su tam tikru žmogumi, kad ta neigiama emocija pasikeistų. „Kol esi „įkalintas“ automobilyje, turi kęsti blogas emocijas, nuobodžiauji, norisi paspausti greičio pedalą, kad ta kančia greičiau baigtųsi“, – komentavo G. Petronienė.
Dalis vairuotojų greitį viršija, nes, jų akimis, tą daro kone visi. „Jeigu vienas automobilis pralekia didžiuliu greičiu, galbūt, retas skubės iš paskos, bet jei kelyje greičiau važiuoja keli automobiliai, ima atrodyti, kad čia viskas gerai, galbūt, nepastebėjau kelio ženklų, kai kurie tingi pasitikrinti, kokiu greičiu iš tiesų galima važiuoti. Galbūt, matė įspėjamuosius kelio ženklus, bet mano – juk policijos pareigūnai sustabdys priešais važiuojančius, taigi, man niekas negresia.
Tokiu būdu kratomasi atsakomybės, tikimasi, kad ją prisiims kiti. Kai kurie įsitikinę: kodėl turėčiau paisyti taisyklių, juk aš laisvas žmogus. Arba: „esu drąsus, elgiuosi kaip noriu. Ne kažkas kitas diktuos man taisykles, ne kažkas kitas jas man kurs. Aš gerai vairuoju, eismo įvykio nesukelsiu“. Tai ypač klaidingi įsitikinimai“, – kalbėjo psichologė.
Tuščios miestų gatvės ar užmiesčio keliai, geros oro sąlygos daugumai vairuotojų atrodo idealios sąlygos, kuomet spausti greičio pedalą atrodo jokia nuodėmė. Pavojų keliantis savo galimybių pervertinimas, pašnekovės žodžiais, būdingas daugumai žmonių.
„Taisyklės – sukurtos tam, kad visi jų laikytųsi. Išlygų negali būti, nesvarbu, ar žmogus jaučiasi geru vairuotoju, nė karto nepateko į eismo įvykį ir pan.“, – pabrėžė pašnekovė.
Jei vairuotojas nuolat spaudžia akceleratorių, tačiau keleiviai jaučiasi nedrąsiai, baiminasi galimos nelaimės, psichologė pataria netylėti, tačiau vengti konfliktų. „Jei žmogus nuolat skuba, galbūt, jis viršija greitį ne piktybiškai, ne dėl egoizmo ar avantiūrizmo, bet labiau įpročio. Keleivis turi teisę bijoti, prašyti laikytis taisyklių, tačiau čia svarbi viena taisyklė – neformuluoti prašymo piktai.
Visi supranta, jog tiesa – to, kuris prašo laikytis taisyklių, pusėje, kita vertus, kiek dar taisyklių gyvenime mes pažeidžiame? Supraskime, kad vienas žmogus taisykles pažeidžia vairuodamas, kitas, galbūt, kitur, todėl nereikėtų aiškintis, kuris teisus, o kuris ne, daug prasmingiau pasikalbėti argumentuotai: kodėl svarbu, jog kelių eismo taisyklių būtų laikomasi, tačiau kalbėti taip, kad vairuotojas nesijaustų, jog jūs norite valdyti situaciją. Galite pasakyti: „aš nerimauju, esu matęs eismo įvykį, be to, aš vairuoju kitaip, o sėdėdamas šalia tavęs jaučiuosi blogai.“
Ramiai išdėstykite argumentus ir apibūdinkite savo savijautą, suformuluokite prašymą, o ne reikalavimą. „Būk geras, išgirsk mane, tikiuosi, kad tau mano būsena svarbi, galbūt, galime rasti kompromisą. Suprantu, kad tau reikės pakeisti įpročius.“
Kuo gražiau paprašysite ir geriau argumentuosite, tuo žmogus norės geresnio ryšio ir stengsis jus išgirsti“, – paaiškino psichologė.
Nevengia viršyti greičio
Kaip rodo „Spinter tyrimų“ kovo mėnesį atlikta apklausa, maždaug du trečdaliai šalies vairuotojų linkę viršyti greitį, o dauguma taip besielgiančių jaučiasi puikiai valdantys situaciją ir dėl nieko nenuogąstauja. Be to, greitį mėgstantiems vairuotojams daug svarbesnė atrodo gresianti piniginė bauda nei galima avarija ir tragiškos pasekmės.
Apklausa parodė, kad leistiną maksimalų greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, kai mažas eismas. Taip pat svarbus veiksnys – geros oro sąlygos: jos paskatina pažeisti Kelių eismo taisykles net 65 proc. apklaustų vairuotojų. Trečdalis vairuotojų (34 proc.) viršija greitį, kai labai skuba, 23 proc., kai mato kitus greitį viršijančius vairuotojus, 19 proc. vairuotojų greitį viršija užsimiršę ar užsigalvoję.
Dauguma vairuotojų mano, kad esant palankioms sąlygoms greičio viršijimas mieste saugus iki 10 km / h (66 proc.), o užmiestyje – iki 20 km / h (85 proc.).
Lietuvos kelių policijos tarnybos pirmojo šių metų pusmečio apžvalga taip pat patvirtina – pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas – 61 proc. (2022 m. pirmą pusmetį – 54 proc.).
