Saugaus eismo specialistai pastebi ir dar vieną pavojų: vairuotojai ne tik viršija greitį, bet ir atsainiau rūpinasi automobilio būkle, kas kelia ne mažesnį pavojų.
Techninei būklei – per mažai dėmesio
Dalis vairuotojų vasarą nekeičia padangų ir važinėja su žieminėmis, nepasirūpina kokybiškais valytuvais, langų skysčiu, profilaktiškai nepatikrina automobilio servise. Tiki – vasarą važinėti saugiau nei žiemą, taigi, rūpesčius palieka artėjant šaltajam sezonui. Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova primena: toks atsainumas kelia rimtą pavojų eismo dalyviams.
„Vairuotojai ganėtinai retai susimąsto, kad reikėtų pakeisti stabdžių skystį, nes kasmet jis tampa vis mažiau efektyvus, stabdžių kaladėles, kurios kaista ir dyla, patikrinti stabdžius. Žiemai dauguma ruošiasi vis atsakingiau: renkasi kokybiškesnes padangas, vasarą važiuoja bet kokiomis – žieminėmis arba universaliomis. Dažnai vairuotojai vasarą atideda ratų suvedimą, nors jei automobilio greitis – daugiau kaip 100 km / val., pavojus išties didelis.
Įtakos vairavimui turi net automobilio langų plovimo skysčio kokybė. Jei jis nekokybiškas, nenuvalo vabzdžių liekanų, palieka dryžių, paspiginus saulei, vairuotojas kelias sekundes visiškai nemato, kur važiuoja. Svarbūs ir valytuvai. Jei jie prasti, o, pavyzdžiui, pro šalį važiuojantis krovininis automobilis automobilį aptaško vandeniu, vairuotojas, ypač važiuodamas didesniu nei leidžiama greičiu, gali sutrikti, iš rankų paleisti vairą“, – įspėjo vairavimo instruktorė.
Neatsakingumas kainuoja
Kaip pastebi specialistė, dauguma vairuotojų atsipalaidavę: jų automobiliuose prikimšta daugybė įrangos, taigi, pritrūksta budrumo. „Tiesiame kelyje spausti greičio pedalą gali visi, o ištikus netikėtai situacijai teisinasi – nesuvaldžiau automobilio. O kodėl? Nes važiavo per greitai, ne pagal savo sugebėjimus. Nesu girdėjusi, kad kažkas pasakytų, kad važiavo taip lėtai, jog pateko į eismo įvykį.
Maksimalus leistinas greitis yra nustatomas ne veltui. Tokio greičio negali viršyti nė vienas vairuotojas, dalyvaujantis eisme, nesvarbu, patyręs ar ne. Skirtumas tik tas, kad labiau patyręs vairuotojas kai kuriose situacijoje gali važiuoti maksimaliu leistinu greičiu, o nepatyręs tokioje pat situacijoje privalo rinktis saugų, t. y. mažesnį už leistiną maksimalų greitį.
Taip, automobiliai tobulėja, bet ne vairuotojai. Mes nelankome specialių kursų, kodėl mes galime sau leisti spausti akceleratorių? Perdėtas pasitikėjimas savimi pakiša koją. Žinoma, ir visi kiti trikdžiai: kalbėjimas ar naršymas telefone, klausoma muzika ar užkandžiavimas prie vairo“, – pabrėžė pašnekovė.
Jei magistralėje ar greitkelyje viršijamas maksimalus leistinas greitis, žvilgsnio nukreipimas vos akimirkai – to pakanka per daug pasukti vairą, jo neišlaikyti, juolab jei neatliktas ratų suvedimas arba nelygus kelias. Dalis vairuotojų nė nesivargina vairo laikyti tvirtai – laiko tik viena ranka.
Žinoma, gali sprogti automobilio padanga, užstrigti vairas, perkaisti ir dingti stabdžiai – daugeliu atvejų, nesilaikant saugaus atstumo ir viršijant greitį, ir įvyksta eismo įvykiai, maža to, šiltuoju metų laiku ypač padaugėja tokių, kur susiduria kelios transporto priemonės.
Pavojus – laukiniai gyvūnai
2022 metais užfiksuoti 662 susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Jų ypač padaugėja vasarą, todėl kelyje ypač svarbu likti budriems. Pati Olga neseniai tapo įvykio liudininke, kuomet ją greitkelyje pralenkęs automobilis už pirmo posūkio susidūrė su po kelią besiblaškiusiu šernu. Greitį viršijęs vairuotojas tiesiog nespėjo laiku sureaguoti.
Nors nuo laukinių gyvūnų apsaugančių tvorų ar atitvarų daugėja, juose lieka plyšių, apsaugomi ne visi ruožai, todėl gyvūnai migruoja iš vienos kelio pusės į kitą, blaškosi po kelią. Jei automobilio greitis didelis, be to, spigina saulė, automobilio priekinis stiklas subraižytas, matomumas prastėja, pavojų kelia ir tai, jog vairuotojai atsipalaidavę, per daug pasitiki savo įgūdžiais, eismo sąlygomis.
„Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko lieka reaguoti į situaciją. Tada, kada turime veikti, priimti sprendimą, reaguoti, nebe laikas analizuoti situaciją. Greitis – apgaulingas ir pražūtingas. Ypač jei kelias atrodo lygus, norisi paspausti greičio pedalą.
Atrodo, viršijame greitį 10–20 km per valandą, keliame pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, o vietoje atsirasime vos keliomis minutėmis anksčiau. Kur mes nuskubėsime? Vairuotojai teisinasi: nepajuto, kaip paspaudė greičio pedalą, atrodo, greičio neviršijo. Tai yra tik pasiteisinimai, kurie įvykus eismo įvykiui nieko verti“, – komentavo O. Židovlenkova.
Atidesni – lyjant
Dar vienas dažnai nuvertinamas pavojus vasarą – akvaplanavimas, ypač jei padangų protektoriaus rašto gylis mažas. Padangos, pavyzdžiui, dideliu greičiu įvažiavus į balą ar esant provėžoms, nebesugeba išspausti vandens ir dingsta jų sukibimas su keliu.
Rūkas rytais arba vėlai vakare daugeliui taip pat neatrodo rimta priežastis mažinti greitį, nors jei greitis didesnis nei 100 km / per val., sumažėjęs matymo laukas ir suprastėjęs padangų sukibimas su kelio danga gali tapti nelaimės priežastimi, juolab jei vairuotojas išsiblaškęs ar daro klaidų.
Šiltuoju metų laiku įvyksta nemažai masinių automobilių susidūrimų. Kai kurie dėl to, jog dalis vairuotojų, netgi matydami greitį ribojančius kelio ženklus, juos ignoruoja, mat skuba ir viršija greitį. Jeigu eismas intensyvus, kas ypač pastebima savaitgaliais, kelių transporto priemonių susidūrimo rizika gerokai išauga.
