Vairavimo instruktorius apie pagalbinę automobilio įrangą: „Vairuotojui padeda, tačiau nuo nelaimės viršijant greitį neapsaugo“

Šiuolaikiniai automobiliai yra galingesni, manevringesni. Jie veikia tyliau, suteikia didesnį komfortą ir saugumo jausmą. Daugelis naujų automobilių yra ginkluoti itin moderniomis pagalbinėmis sistemomis – nuo greičio palaikymo įrangos iki vairo kontrolės mechanizmų.

Pasak K.Povilaičio, moderni įranga vairavimo patirtį daro patogesnę ir saugesnę.<br>„Unsplash.com“ nuotr.
Pasak K.Povilaičio, moderni įranga vairavimo patirtį daro patogesnę ir saugesnę.<br>„Unsplash.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 26, 2023, 9:00 AM

Tačiau ar pagalbinės įrangos teikiamas saugumo jausmas visada pasiteisina? Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis atsako, kokias klaidas daro saugumo sistemomis piktnaudžiaujantys vairuotojai ir kodėl absoliučiai saugus automobilis neegzistuoja.

Kokia saugumo įranga pati svarbiausia?

K.Povilaitis išskiria svarbiausias pagalbines ir saugumo sistemas, kurias turi daugelis naujesnių automobilių:

  • Pastovaus greičio palaikymas. Nors pirmosios greičio palaikymo sistemos atsirado prieš daugiau nei 70 metų, jos išpopuliarėjo tik pastaraisiais dešimtmečiais. „Turint greičio palaikymo sistemą, automobilis išlaiko parinktą greitį neminant akseleratoriaus pedalo. Tai suteikia daugiau komforto ilgos kelionės metu, leidžia pailsinti kojas“, – įrangos privalumus vardija K.Povilaitis.
  • Apsauga nuo išvažiavimo iš eismo juostos. K.Povilaitis teigia, kad dėl nuovargio ar kitų priežasčių praradus atidumą, negebant sutelkti dėmesio eisme, gresia automobilio, yra rizika netyčia išvažiuoti iš savo eismo juostos. „Šiuolaikinės sistemos padeda išlaikyti automobilį eismo juostoje: pastebint didesnį nukrypimą į šalį, vairuotojas apie tai įspėjamas garsiniais ir vaizdiniais signalais“.
  • Saugaus atstumo palaikymas. Specialisto teigimo, saugaus atstumo kontrolės sistema padeda išlaikyti optimalų atstumą nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių – per daug priartėjus, vairuotojas įspėjamas garso signalu, o kilus pavojui, įsijungia avarinio stabdymo funkcija.
  • Inovatyvi autopiloto sistema. Pasak K.Povilaičio, moderni įranga vairavimo patirtį daro patogesnę ir saugesnę. „Turint modernią autopiloto įrangą, net nelaikant vairo rankomis, automobilis išlieka stabilus, išlaiko važiavimo kryptį, nenuklysta nuo eismo juostos“.

100 proc. saugaus automobilio nėra

Vairavimo instruktorius teigia, kad dalis vairuotojų piktnaudžiauja automobiliuose integruotomis pagalbinėmis sistemomis. Per didelis pasitikėjimas naujausia saugumo įranga dalį žmonių skatina važiuoti greičiau, nei iš tiesų yra saugu.

„Tenka matyti, kaip naujesniu automobiliu važiuojantis vairuotojas viršija saugų greitį, kelyje elgiasi rizikingai ir agresyviai.

Atliekant pavojingus manevrus kelyje ir sukėlus eismo įvykį, modernios įrangos teikiamas saugumo jausmas pasirodo esąs apgaulingas. Pikčiausia, kai dėl vieno greičio viršytojo nukenčia niekuo dėti žmonės“, – apgailestauja saugaus eismo ekspertas.

Jis įsitikinęs: absoliučiai saugaus automobilio tiesiog nėra. „Nepriklausomai nuo to, vairuojate seną ar naujausios kartos transporto priemonę, visas dėmesys ir koncentracija turi būti kelyje.

Net turint patį manevringiausią ir moderniausią automobilį, saugus greitis niekada nebus didesnis nei maksimalus leistinas“, – įspėja K.Povilaitis.

Už saugumą atsakingi patys vairuotojai

Pašnekovas akcentuoja, kad minėtos sistemos yra naudingos, suteikia daugiau komforto kelionės metu, tačiau lemiamus sprendimus kiekvienoje situacijoje vairuotojas priima pats.

„Kelionės metu atsakomybės naštos neturėtume perkelti elektronikai. Už saugumą kelyje pirmiausia atsako eismo dalyviai, o ne automobilių įranga.

Deja, Lietuvoje didžiausia dalis avarinių situacijų kyla dėl netinkamai pasirinkto greičio. Jeigu vairuotojas elgiasi neatsakingai, viršija leistiną maksimalų greitį, net pati moderniausia pagalbinė sistema negalės apsaugoti jo ir aplinkinių, o įvykus susidūrimui, pasekmės bus labai skaudžios“, – mano K.Povilaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.