Sostinės gyventojai važinėja naujais dviračių takais ir džiaugiasi, kad takų daugėja.
„Takai man iš tikrųjų patinka, ypač, tie, kurie yra kitoje Neries krantinėje, kur galima aplenkti visus kamščius ir nuvažiuoti per aštuonias minutes, kur su mašina užtruktum penkiolika ir tas naujas takas, kur į Vingio parką eina, šiais takais esu labai patenkintas“, – sako vilnietis.
Vilniaus savivaldybė siekia, kad daugumai dviratininkų artimiausias takas nuo namų būtų už 250 metrų, o pagrindinėmis kryptimis riedantiems dviratininkams nereikėtų įsilieti į automobilių ar pėsčiųjų eismą, todėl dviračių takai jungiami į tinklą.
„Nuo 2016 metų tinklas nuo 40 su trupučiu kilometrų išsivystė iki virš 150-imties kokybiškų dviračių takų tinkle. Į pabaigą jų jungimosi procesas, ilgą laiką buvo tiesiamos pavienės atkarpos, jungiant magistralinius takus. Šiai dienai mieste procesas artėja link susijungimo į bendrą dviračių takų tinkle“, – pasakoja eismo organizavimo inžinierius Jonas Simutis.
Nors dalis gyventojų Vilniaus dviračių takų plėtrą vertina teigiamai, kai kurie turi nusiskundimų. Vieni palygina Vilniaus dviračių takų situaciją su užsienio šalių pavyzdžiais ir mato, kad yra kur pasistengti.
„Prieš porą metų situacija buvo blogesnė, tai tikrai galiu pasakyti, kad dabar yra geriau ir man labai patinka. Aš pati gyvenu Nyderlanduose, matau kokia ten infrastuktūra, tai norėčiau matyti tai ir Vilniuje“, – įžvalgomis dalinasi praeivė.
„Mes patys gyvename Danijoje ir, palyginti su ten, dviračių takai yra beveik visur, o Lietuvoje dažnai tenka važiuoti arba kelyje, arba ten, kur žmonės vaikšto. Prie Balto tilto visai gerai yra padaryta, bet visur kitur tai nelabai“, – sutinka kita pašnekovė.
Kiti, važiuodami dviračių takais, nesijaučia saugūs. Jų nuomone, trūksta geresnio jų suprojektavimo ar įspėjamųjų ženklų.
„Nedažnai važiuoju dviračiu, nes nesijaučiu saugiai. Būna, kad dviračių takas tiesiog pasibaigia ir prasideda kelias, tai, manau, kad infrastruktūrai galėtų daugiau dėmesio skirti“, – siūlo moteris.
„Vienintelis gal pastebėjimas, kad prieš kai kuriuos nusileidimus labai trūksta ženklų, ir turiu ne vieną draugą, kuris nepamatė, kad priekyje yra nuokalnė...“ – sako vyras.
Dviračių takuose baimę kartais kelia nepatyrę elektrinių paspirtukų vairuotojai. Paspirtukus nuomojančios įmonės atstovas teigia, kad pradedantiesiems taiko greičio ribojimo priemonę.
„Mūsų paslauga populiarėja ir atsiranda vis daugiau klientų. Įdiegėme papildomą funkciją, kai pirmosios kelionės metu greitis yra ribotas iki 15km/h. Tokiu būdu mūsų klientai susipažįsta su paspirtuku, su pačia mikrojudumo priemone.
Matome, kad eismas tampa saugesnis, kai jie pabando pavažiuoti su paspirtuku ir tuomet padidina greitį jau kitose savo kelionėse“, – su įmonės priimtais sprendimais supažindina „Bolt“ operacijų vadovas Benas Jurlovas.
Nauji dviračių takai yra tiesiami pagal olandų, vokiečių ir skandinavų pavyzdžius.
„Dviračių takas yra atskirtas nuo pėsčiųjų ir automobilių srauto, jis yra raudono asfalto, yra želdiniai, apšvietimas ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais pritaikyta infrastruktūra“, – patikina J.Simutis.
Dviračių takus sujungti į tinklą Vilniuje planuojama maždaug 2025 metais, o baigus darbus mieste, dviračių infrastruktūrą ketinama plėtoti Vilniaus paribiuose.
