Kokius kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus dažniausiai daro ši eismo dalyvių grupė ir kokių įgūdžių jiems trūksta?
Daugėja nesisaugančių pėsčiųjų?
Apibūdindamas pėsčiųjų elgesį kelyje, K.Povilaitis apgailestauja, kad nemažai žmonių atsakomybę už savo saugumą perkelia vairuotojams.
„Man, kaip vairuotojui, į akis krenta pėstieji, kurie nesisaugo. Nors visose gyventojų grupėse, ypač dažnai rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės, neblaivūs asmenys. Visgi neramina tai, kad neatsakingai elgiasi ir vaikai bei jaunimas, nors viešai prieinamos informacijos apie saugų elgesį kelyje, pėsčiųjų pareigas netrūksta“.
Saugaus eismo eksperto teigimu, pėstieji neįvertina jų tykančių grėsmių. „Kartais žmonės galvoja, kad pavojingas yra tik didelis greitis. Deja, net nedidelis greitis, pavyzdžiui, 20 – 30 km/val. gali mirtinai sužaloti pėsčiąjį ar lemti sunkius sužalojimus, neįgalumą.
Taigi, nors vairuotojai privalo praleisti žmogų, einantį pėsčiųjų perėja, būtina įsitikinti, kad esate pastebėti ir tik tada žengti į kelią. Taip išsaugosite savo sveikatą ir gyvybę“,– įspėja specialistas.
Atskleidė 3 dažniausius pažeidimus
Paklaustas, kokias klaidas daro neatsargūs pėstieji, K.Povilaitis išvardina tris dažniausius KET pažeidimus, kurie gali kainuoti gyvybę:
1. Žengia per perėją degant raudonam šviesoforo signalui.
Pasak specialisto, tai vienas apmaudžiausių nusižengimų: „Žmonės skuba, ignoruoja šviesoforo signalus ir, neįvertinę artėjančios transporto priemonės greičio bei atstumo, žengia tiesiai po automobilio ratais“.
2. Nenešioja atšvaitų tamsiuoju paros metu.
Esant blogam matomumui, būtina pasirūpinti šviesą atspindinčiomis priemonėmis: tai gali būti prie drabužių segami atšvaitai, ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais ar žibintas.
„Esant blogoms oro sąlygoms ar tamsiuoju paros metu, vairuotojas keliu einantį žmogų be atšvaito pastebi iki jo likus maždaug 20 – 30 metrų. Tokio atstumo dažniausiai nepakanka laiku sustoti ir pėsčiasis kliudomas“, – įspėja K.Povilaitis.
3. Kerta kelią neleistinoje vietoje.
„Dar viena mirtina klaida – žmogus patingi nueiti iki perėjos ir žengia į kelią blogo matomumo zonoje. Tikėtina, kad automobilio vairuotojas jo nepastebės laiku ir įvyks susidūrimas“.
Pašnekovas primena, kad kelią privalu kirsti pėsčiųjų perėjoje, tačiau jeigu netoliese jos nėra, tai galima daryti sankryžoje arba stačiu kampu, gerai matomoje kelio vietoje.
Budrumas gelbsti gyvybę
K.Povilaitis pabrėžia, kad visose eismo situacijose pėstieji privalo išlikti budrūs: nors žengiant į pėsčiųjų perėją turi pirmenybę, tai dar nereiškia, kad pavyks išvengti nelaimės.
Jis prisimena neseniai matytą įvykį, kuris galėjo baigtis tragiškai.
„Antakalnio gatvėje Vilniuje, kur yra dvi eismo juostos, prie perėjos praleisti pėsčiojo sustojo mikroautobusas. Ši didelė transporto priemonė sustojo dešinėje eismo juostoje ir blokavo matomumą – žengiant į perėją, buvo sunku įvertinti, kas vyksta antroje eismo juostoje.
Laimei, kad pėsčiasis turėjo gerai išvystytą saugos instinktą: žmogus stabtelėjo prie antros eismo juostos ir pastebėjo, kad prie perėjos dideliu greičiu artėja automobilis.
Akivaizdu, kad vairuotojas buvo neteisus: jis pažeidė kelių eismo taisykles ir nebūtų spėjęs laiku sustabdyti automobilio. Laimei, laiku sureagavęs pėsčiasis išvengė mirtinos nelaimės ar gyvenimą keičiančių sužalojimų“, – akcentuoja saugaus eismo ekspertas.
