Psichologė Sonata Švabauskienė teigia, kad dėmesys yra žmogaus prigimtinis dalykas, o nė vienas žmogus negimsta mokėdamas vairuoti: „Mes visi vairuotojais tampame, išmokstame valdyti transporto priemonę, nežiūrint į tai, kokius veiksmus atliekame.“ Specialistei neretai tenka girdėti patyrusių vairuotojų komentarus: „Aš viską darau automatiškai!“, – tačiau retas pagalvoja, kad norint, jog viskas vyktų sklandžiai, žmogaus smegenys dėmesį padalina į dvi dalis: viena pusė dėmesio būna skiriama transporto priemonės valdymui, o kita – aplinkos stebėjimui“. Pasak jos, yra atlikti ir tokie tyrimai, kurie rodo, jog pradedantieji vairuotojai kur kas didesnę dalį dėmesio skiria pačiam vairavimui, o patyrę vairuotojai – aplinkos stebėjimui.
Pasak pašnekovės, vairuojantiems kitas transporto priemones: motociklus, dviračius, paspirtukus ir pan., reikėtų žinoti, kad jų dėmesio koncentracija pasiskirto net į tris dalis: šalia dviejų jau paminėtų dalių prisideda ir pastangos išlaikyti kūno balansą.
Kalbėdama apie svarbią dėmesio koncentracijos dalį – aplinkos fiksavimą – specialistė akcentuoja, kad vairuodamas žmogus negali fiksuoti visko, kas vyksta šalia – vairuotojas pajėgus užfiksuoti tik 3 objektus, vienas iš jų yra pats kelias, tad šalia jis gali fiksuoti dar du, o tai jau gali būti ir potencialios kliūtys kelyje. „O čia jau labai svarbu žinoti, kad ne visų mūsų dėmesio koncentracija yra vienoda, ne visi mes gebame vienodai analizuoti ir priiminėti sprendimus, skiriasi ir kiekvieno žmogaus motorika, todėl skiriasi ir reakcijos laikas. Labai dažnai žmonės klaidingai galvoja, kad patirtis ir taip vadinama „saugi“ transporto priemonė gali apsaugoti nuo visų nelaimių, todėl pernelyg atsipalaiduoja“, – mintimis dalinasi pašnekovė.
Specialistė netgi pataria prieš vairuojant įvertinti ir tokius faktorius, kurie gali sumažinti dėmesingumą, tai ir kasdienių vaistų vartojimas, persivalgymas ar alkio jausmas, taip pat ir kitos su žmogaus gera ar bloga savijauta susijusios būsenos, kurios gali nulemti sumažėjusį atidumą prie vairo. „Itin rizikingas veiksnys yra skubėjimas, nes skubantis žmogus savo dėmesį labai tiksliai koncentruoja į galutinį tašką – tikslą, kur jam reikia būti, o kelyje pasitaikančios kliūtys ar net kelio ženklai tarsi nukeliauja į antrą planą, tampa visiškai nebesvarbūs. O tokiomis aplinkybėmis skubėjimas neatsiejamas nuo vėlavimo, o tai kelia stresą, kuris taip pat daro neigiamą įtaką dėmesingumui kelyje“, – pastebi specialistė.
Patarimai keleiviams
Psichologė S.Švabauskienė pataria keleiviams irgi būti atsakingiems už saugią kelionę. „Bene svarbiausias principas – suvokti, kad vairuotojas neturėtų daryti jokių pašalinių veiksmų. Jis turi būti susikoncentravęs tik į vairavimą“, – akcentuoja specialistė. Jos teigimu, nereikėtų važiuojant spręsti jokių aštrių problemų, nuraminti verkiantį vaiką irgi neturėtų būti sėdinčiojo prie vairo pareiga. „Neretai bendrakeleiviai daro klaidą komentuodami aplinką, gražius vaizdus: „Pažiūrėk, kaip čia gražu!“, – kurių vairuotojai neturi galimybės pamatyti, nes prieš save privalo matyti tik kelią – todėl nereikėtų vairuotojo trikdyti jį blaškančiais pastebėjimais ir komentarais „, – tvirtina pašnekovė.
Labai svarbu, kad keleivio bendravimas su vairuotoju nesukeltų jam streso, nes stresas turi neigiamą įtaką dėmesio koncentracijai. „Taip pat ir visi kiti pašaliniai dalykai, kurie labai dažni, ypač keliaujant su šeima. „Gal tu nori atsigerti?, „O gal tau duoti sumuštinį?“, – tokių siūlymų kelionėje būti neturėtų, – pastebi psichologė. Jos teigimu, bendrakeleivis kelionėje turėtų tapti pagalbininku: atsakyti į vairuotojo telefono skambučius ar pranešimus, jeigu tai išties yra svarbu.
Pasak jos, netgi naudodamas laisvų rankų įrangą pokalbiui mobiliuoju telefonu, vairuotojas jau padalina savo dėmesį, nes pokalbio metu tikrai negali 100 proc. jo skirti vairavimui: „Mechaniškai vairuotojas gal ir laiko abi rankas ant vairo, bet psichologiškai jis įsivaizduoja pašnekovo „vaizdelį“, todėl dėmesys vairavimui ir keliui neišvengiamai sumažėja“.
Specialistė pataria keliaujantiems kartu netgi palikti vairuotojo mėgstamą radijo stotį ir nereguliuoti bei nepiršti savo muzikos atlikėjų: „Yra toks posakis: kas vairuoja, to ir muzika“, – tad tikrai galima pasirūpinti, kad vairuotojas jaustųsi kuo komfortiškiau ir nejaustų papildomo streso dėl iš pirmo žvilgsnio nelabai svarbių dalykų, bet ir jie gali turėti neigiamos įtakos dėmesio sukaupimui.
Atidumas ir susitelkimas leidžia išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių. Neretai galvojama, kad prastos eismo sąlygos didina nelaimių kelyje skaičių, tačiau vairuotojų nedėmesingumas ir išsiblaškymas yra ne mažesnės svarbos veiksnys, lemiantis saugumą keliuose.
