„Turime vieną kartą šioje valstybėje suprasti, kad su tuo finansavimu, kurį turime, negalime įgyvendinti ir strateginių projektų – „Via Balticos“ (...), Utenos plentą pradėti ir lygiai taip pat investuoti dar į tiltų ar viadukų būklę, ar automagistralės būklę, kuri šiandien jau kelia kai kuriose atkarpose tam tikrų klausimų“, – trečiadienį žurnalistams teigė M. Skuodis.
„Reikia arba didinti finansavimą, kad būklė atitiktų, arba priešingu atveju nepasieksime rezultato. Su tuo finansavimu, kurį turi valstybė, ilgalaikėje perspektyvoje rezultato nepasieksime, bet tą pati pasakys ir mokytojai, ir medikai, ir visi kiti. Tiesiog valstybei reikia didesnių pajamų“, – akcentavo jis.
Politikas tikino neabejojantis, kad premjerė bei finansų ministrė padarys viską, jog minėto sektoriaus finansavimas būtų bent kažkiek didesnis.
„Neturiu jokių abejonių, kad tiek premjerė, tiek finansų ministrė padarys viską, kas atsižvelgiant į aplinkybes ir biudžeto galimybes yra įmanoma, kad tas finansavimas būtų kažkiek didesnis. Kokia galutinė suma bus, negaliu atsakyti, bet abejonių neturiu“, – sakė ministras.
„Finansavimas turi būti didesnis, nes yra ir papildomos pajamos, už vinjenčių papildomus mokesčius ir visa kt.“ – pažymėjo jis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, metinis kelių infrastruktūros deficitas sudaro 207 mln. eurų. Finansavimo trūkumas 2024 m. gali pasiekti 340 mln. eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 40 proc. blogos būklės krašto ir rajoninių kelių, tuo tarpu magistralinių – per 21 proc. Pasak jo, norint išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų.
