Gyventojai taip pat reiškia savo nuomonę ir siūlo įvairias išeitis, be to, kitose šalyse taip pat įvedami papildomi ribojimai vairuotojams, todėl turime į ką pasižvalgyti. Nepaisant to, vieno sprendimo nėra.
Daugėja mirčių
Kaip skelbiama Lietuvos kelių policijos tarnybos parengtoje ataskaitoje, palyginus 2022 m. ir 2023 m. sausio – birželio mėn., žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius padidėjo – 41 proc. Per pirmąjį praėjusių metų pusmetį žuvo 51, o šiemet – 72 žmonės.
Tiesa, situacija blogėja tik šiemet, dar 2020-aisiais per pirmą metų pusmetį žuvo 71 žmogus. 2021–2022 metais žuvusiųjų skaičius gana ženkliai mažėjo.
Palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu sužeistųjų skaičius pakito neženkliai, šiemet susižeidė 1535 eismo dalyviai, šešiais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Eismo įvykių skaičius irgi kardinaliai nepadidėjo – pakilo vos 2 proc. Per pusmetį įvyko 1339 eismo įvykiai.
Nors atrodo, kad bendrai saugumo keliuose situacija nėra itin pablogėjusi, nes eismo įvykių statistika nėra labai pasiteikusi, tačiau vis dažniau įvyksta tragiškos avarijos, kurių metu žūsta žmonės, o šiemet taip nutinka itin dažnai.
Šiemet net 60 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastimi buvo nustatytas greičio viršijimas ar saugaus greičio nepasirinkimas.
Siūlo imtis priemonių
Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija įrengs dar virš pusšimčio greičio kontrolės ruožų.
Kilus visuomenės pasipiktinimui, jog tai nesprendžia problemos, o matuokliai – tik pasipinigavimo šaltinis, į tai sureagavo direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„Galiu patikinti, kad vienintelis motyvas, kodėl įrenginėjame tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius – siekis išsaugoti gyvybes“, – teigia M.Švaikauskas.
Vis dėlto, tai neįtikino vairuotojų, jie siūlo imkis kitokių priemonių, kurios užtikrintų saugesnį eismą. Pavyzdžiui: gerinti kelių infrastruktūrą ir juos rekonstruoti, griežtinti bausmes, o jauniems ir nepatyrusiems vairuotojams – apriboti automobilio galią.
Vairuotojai tokius siūlymus motyvuoja tuo, kad dėl netinkamos kelio dangos, duobių ir provėžų įvyksta daug eismo įvykių, o su gera kelio danga būtų galima ir greičiau važiuoti saugiai.
Padidinus baudas – smarkiau kentėtų pinginė, todėl galbūt vairuotojai labiau susimąstytų ir važiuotų saugiau vien dėl to.
O jauni vairuotojai dažnai pervertina savo galimybes, itin pasitiki savimi, trokšta adrenalino, todėl laksto gatvėmis ir sukelia pavojingas situacijas ar net avarijas, kuriuose sukenčia tiek patys, tiek sužeidžia kitus.
Nepavykęs siūlymas
Pastarasis pasiūlymas Lietuvoje buvo svarstytas dar 2015-aisiais, kai keliuose per pirmąjį metų pusmetį buvo žuvęs 41 asmuo.
Tačiau tuo metu visuomenės akiratyje buvo virtinė skaudžių avarijų, kurias sukėlė galingais automobiliais lakstę jaunuoliai.
Nors 2015 m. lapkritį Seimas vienbalsiai priėmė darbiečio Gintaro Tamošiūno siūlymą jauniems vairuotojams uždrausti vairuoti galingus automobilius, tačiau vyriausybė jį atmetė.
Pasiūlymas buvo pakoreguotas, jog „klevukas“ galėtų vairuoti galingą automobilį tik tuomet, jeigu šalia sėdi šeimos narys, kuris turi reikiamą vairavimo patirtį.
Siūlyme galingas automobilis yra tas, kuris viršija 0,06 kW/kg galios ir svorio santykį. O pakoreguotame variante buvo siūloma, kad automobilį, kurio galia viršija 100 kW ir nurodytą galios bei svorio santykį, pradedantysis vairuotojas galėtų vairuoti tik tada, jeigu šalia jo sėdi šeimos narys, turintis reikiamą vairavimo stažą.
Pavyzdžiui, Lietuvos jaunimo itin mėgstamas trečios serijos, ketvirtos kartos BMW (E46) sedanas, turintis 2.0 litro dyzelinį variklį turi 100 kW galią, todėl tokį automobilį šviežiai iškepti vairuotojai galėtų vairuoti tik su tėvų priežiūra.
Kitose šalyse – panašūs sprendimai
Šiuo metu Italijoje naujas vairuotojas gali vairuoti automobilį, kurio galia neviršija 70 kW, o norėdamas vairuoti galingesnę transporto priemonę turi laukti metus.
Kaip praneša leidinys „Car Expert“, jog Italija rengiasi priimti naują įstatymą, kuris šį terminą prailgintų iki trejų metų. Taip pat vairuotojams nebutų leidžiama vairuoti automobilių, kurių galia viršytų 55 kW vienai tonai transporto priemonės svorio.
Tiesa, hibridinėms ir elektrinėms transporto priemonėms siūloma 65 kW galios ir svorio santykio riba vienai tonai.
Nuo kitų metų gruodžio Pietų Australijoje įsigalios reikalavimas turėti papildomą vairavimo kategoriją U, jeigu asmuo norės vairuoti itin galingą automobilį.
Šios kategorijos automobilio nominali galia, tenkanti vienai tonai automobilio svorio, turi viršyti 385 arklio galias, o pilnas automobilio svoris neturi viršyti 4,5 tonų masės.
Be to, smarkiai sugriežtintos piniginės ir laisvės atėmimo baudos už kitus nusižengimus. Pavyzdžiui, avarijos sukėlimą, kurios metu automobilis buvo vairuojamas išjungus vairavimo pagalbos sistemas. Tokiu atveju gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės.
O štai Jungtinėje Karalystėje svarstoma uždrausti jaunesniems nei 25 metų vairuotojams vežti už save jaunesnius keleivius. Toks apribojimas galiotų pusmetį arba metus nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo.
Lemia ne tik automobilio galia
Eismo saugumą sudaro daugybė faktorių, net ir draudžiant automobilį privalomuoju draudimu yra įvertinama ne tik automobilio charakteristika.
Kaip komentuoja ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, vertinamos transporto priemonės techninės charakteristikos, tokios kaip: variklio darbinis tūris, galingumas, automobilio masė, tipas bei vairuotojų rizikos – vairavimo stažas, naudojimosi automobiliu paskirtis ir eismo įvykių istorija.
Vairavimo patirtis, anot R.Pociaus, yra labai svarbus rizikos vertinimo faktorius, o taip pat svarbu, kur automobilis dažniausiai eksploatuojamas – didmiestyje ar mažame mieste.
Vairavimo instruktorės Olgos Židovlenkovos pasiteiravus, kad galbūt pribrendome atgaivinti seniau pateiktą ir dabar žmonių kartais išreiškiamą siūlymą riboti automobilio galią jauniems vairuotojams, ji tokiu problemos sprendimo būdu abejoja.
„Tai yra slidus reikalas. Juk taip yra ir su motociklais. Jie suskirstyti į kategorijas pagal litražą ir galingumą, bet reikia nepamiršti, kad yra visokiausių būdų, kaip tą galią padidinti.
To nepamatysi plika akimi, tuomet reikia transporto priemonę varytis ant stendo ir ten išmatuoti tikrą jo galią.
Esu įvairuose forumuose ir matau, kad daug vairuotojų iš savo kasdienių automobilių bando išspausti dar galios. Toks ribojimas galėtų iššaukti panašų jaunų vairuotojų elgesį“, – svarsto O.Židovlenkova.
Be to, automobiliai skirstomi į kategorijas pagal varomuosius ratus, todėl situaciją galima perversti kitaip ir drausti varomų ratų tipą.
„Reikia nepamiršti, kad automobiliai dar yra ir priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais varomi. Kiek pastebiu, daug jaunų vairuotojų nesuvaldo galu varomo automobilio.
Pradeda driftinti posūkiuose, nesuvaldo ir tada turime tokius atvejus, kaip dabar kalbama apie BMW ir nudaužtą autobusų stotelę. Tuomet turėtume neleisti „klevams“ vairuoti ir tokio automobilio.
Su visureigiais irgi. Tuo aukščiau sėdime – tuo daugiau aklųjų zonų turime, be to, tai didelių gabaritų automobilis, nepatyrusiam vairuotojui gali būti sudėtinga viską sužiūrėti ir saugiau manevruoti“, – pasakoja O.Židovlenkova.
Anot pašnekovės, kartais per daug savimi pasitiki tiek neseniai vairuotojo pažymėjimą gave, tiek jau patyrę vairuotojai.
„Taip, jaunimas galbūt pervertina savo jėgas, neįvertina automobilio ir fizikos dėsnių. Patyrę vairuotojai prieš paspausdami greičio pedalą tinkamiau įvertins eismo sąlygas, pavyzdžiui, ar ji kelyje yra vieni, ar negali pakenkti kitam eismo dalyviui, galbūt važiuoja autostradoje ar Vokietijos autobane, kur galima važiuoti greitai.
Iš kitos pusės, patyręs vairuotojas gali sakyti: „Aš jau tiek metų vairuoju – žinau ką darau“. O ir vairavimo patirtis skirtinga.
Galbūt jaunas vairuotojas būdamas „klevuku“ pravažiuos daugiau kilometrų ir įgaus žymiai daugiau vairavimo patirties nei tas vairuotojas, kuris turi dešimties metų vairavimo patirtį, bet visada važinėja tuo pačiu keliu, o pasikeitus vienam kelio ženklui – nebežino kaip juo važiuoti“, – abi puses apžvelgia O.Židovlenkova.
Svarbiausia – ugdymas
Vairavimo instruktorės teigimu, sprendžiant problemas keliuose ir klausantis visuomenės dažnai prasideda akmenų mėtymas nuo vieno daržo į kitą. O tiems, kurie palaiko vieną ar kitą siūlymą jis patinka tik tuomet, kai neliečia jo paties.
„Manau, kad apribojus galią jauniems vairuotojams, pradėtų rėkauti ir tie, kuriems dabar tai atrodo logiška. Pavyzdžiui, tas žmogus turėtų sportinę „Audi RS6“ ir tai būtų vienintelis automobilis jo šeimoje.
Nuvažiuotų kur nors pašvęsti, o jo vaikas – „klevukas“ ir tokio automobilio vairuoti negali. Parvairuoti ir jo paties parvežti namo negalėtų, tada jau sakytų, kad toks sprendimas nesąmonė, kodėl aš negaliu savo automobilio leisti vairuoti savo vaikui?“, – sako O.Židovlenkova.
Pašnekovė tikina, kad svarbiausia – ugdymas, nors vairavimo mokytojai ragina vairuoti saugiai ir aiškina, kodėl negalima viršyti greičio, mokinių giminaičiai ar tėvai juos skubina, skatina važiuoti su visų automobilių srautu, nors visi viršija greitį ir taip daro neigiamą įtaką, nes jaunas vairuotojas išvažiavęs vienas ar su draugais, jie prisimins tėvų pamokymus.
„Pirmiausia – ugdymas nuo pat mažų dienų ir patys turime rodyti pavyzdį, kad reikia vairuoti saugiai. Pavyzdžiui, Norvegijoje yra labai didelės baudos ir ten visi važiuoja ramiai, niekas neskuba, o jeigu pasakysi, kad reikia važiuoti su srautu, nors visi viršija greitį 20 km/h, norvegas sakys ne, nes taip nėra saugu“, – skandinavų eismo pavyzdį pasitelkia O.Židovlenkova.
Jos manymu, nereiktų perlenkti lazdos, kad tai neatbaidytų žmonių nuo malonumo vairuoti, tačiau sugriežtintos bausmės už nusižengimus, aktyvesnis pareigūnų viešas patruliavimas, viešumas ir socialinės kampanijos gali prisidėti prie eismo saugumo ir svarbiausia tęsti pradėtus darbus.
„Į rezultatus reikia investuoti ir laiko, ir pinigų. Svarbiausia – neužmigti ant laurų ir išlaikyti tęstinumą. Pavyzdžiui, galima ir tuos pačius influencerius pajungti, kad skatintų neviršyti greičio, vairuoti atsakingai ir panašiai. Per tam tikrą laiką įvairios socialinės priemonės vairuotojus paveiktų
Gal nuskambėsiu žiauriai, tačiau reikia, kad nusižengti mėgstantys vairuotojai pamatytų, kokios pasekmės laukia. Pamenu, kai 10 klasėje mus nusivedė į kino teatrą ir parodė filmukus su krauju ir su mėsa, kas nutinka.
Reikėtų parinkti naujesnių ir senesnių vaizdelių, jų yra, kas nutinka, jeigu viršiji greitį, prie vairo sėdi išgėręs ar naudojiesi mobiliuoju telefonu“, – sako O.Židovlenkova, ir priduria, kad tai paskatintų vairuotojus apmąstyti savo veiksmus keliuose.
