Tikite, kad sėdėdami ant galinės automobilio sėdynės esate saugūs: paaiškino, kodėl tai – tik iliuzija

Saugos diržo neprisisegęs automobilio vairuotojas ar keleivis eismo įvykio metu greičiausiai būtų išsviesti pro priekinį stiklą, o gale sėdintys keleiviai, atsitrenkę į priekines sėdynes, žūtų arba būtų sunkiai sužaloti. Jei automobilio priekyje sėdintys žmonės būtų prisisegę, o gale – ne, jie eismo įvykio metu bloškiami į automobilio priekį sunkiai sužalotų sėdinčius priekyje. Ar tikrai verta rizikuoti?

Jei automobilio priekyje sėdintys žmonės būtų prisisegę, o gale – ne, jie eismo įvykio metu bloškiami į automobilio priekį sunkiai sužalotų sėdinčius priekyje.<br>„Freepik“ nuotr.
Jei automobilio priekyje sėdintys žmonės būtų prisisegę, o gale – ne, jie eismo įvykio metu bloškiami į automobilio priekį sunkiai sužalotų sėdinčius priekyje.<br>„Freepik“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-09-27 15:00

Randa priežasčių nesisegti

2022-aisiais, apklausus tūkstantį vairuotojų, išsiaiškinta, jog tik 35 proc. jų vairuojamų automobilių gale sėdintys keleiviai visuomet segi saugos diržus, o 11 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, jog jų vairuojamo automobilio gale sėdintys keleiviai niekada nesisega saugos diržų.

Instruktorė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė tokiu keleivių neatsakingumu stebisi, nes prisisegti saugos diržą – vienintelis dalykas, kurį kiekvienas keleivis gali padaryti, kad eismo įvykio metu liktų gyvas. „Mes – keleiviai – nevairuojame, nekontroliuojame situacijos, tiesiog sėdime ir dalyvaujame eisme. Ar įvyks eismo įvykis nuo mūsų nepriklauso.

Kiekvienas priimame sprendimą prisisegti saugos diržą ir esame atsakingi už savo saugumą. Kaip rodo statistika, prisisegus saugos diržą, maždaug 50 proc. didesnė tikimybė išgyventi eismo įvykio metu arba patirti mažiau sužalojimų nei diržo nesegint. Galima klausti keleivio, važiuojančio automobilio gale: „ar tu nori kažką padaryti dėl savo saugumo, ar ne?“ Juk tai tik vienas judesys. Tereikia labai mažai pastangų, lyginant su tuo, kokią pridėtinę vertę suteikia saugos diržas“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Įrodyta, kad važiuojant 80 km / val. greičiu ir atsitrenkus į nejudančią kliūtį, keleivis, neprisisegęs saugos diržo, žūsta greičiau nei per 0,3 sekundės. Arba kad 27 kg sveriantis vaikas, sėdintis už vairuotojo, važiuojant 67 km / h greičiu, rėžtųsi į jį smūgio svoriu, siekiančiu nuo 2 iki 4 tonų. Jei automobilio gale sėdintis keleivis atsitrenktų į sėdynę, rizikuotų patirti labai stiprių galvos, kaklo sužalojimų ar net žūti. Kodėl vis dar esame linkę įspėjimų nepaisyti?

„Sėdintys automobilio gale per vidurį retai kada svarsto, ar segtis saugos diržą, nes daugelis prisimena socialinę reklamą, kurioje vaikas iškrenta pro priekinį automobilio stiklą. Ji labai paveikė pasąmonę, todėl sėdintys vidurinėje sėdynėje paprastai segi saugos diržą arba šios vietos apskritai vengia, tiki – šoninės sėdynės saugesnės, bet juk rizikuojama didžiuliu greičiu atsitrenkti į priekinę sėdynę. Kaip rodo „Chrash“ testai, jei žmogus neprisisegęs, pasekmės eismo įvykio metu labai baisios“, – kalbėjo S.Dambrauskaitė-Bakutienė.

Išgelbėjo saugos diržai

Pati Solveiga pasakojo patekusi į eismo įvykį, tuomet sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Nors iki nelaimės visuomet segdavosi saugos diržą, po jos tą daro dar atidžiau.

„Atstumas trumpas, puskilometris, greitis nedidelis, atsisėdau į kito žmogaus automobilį, ieškojau, kur prisisegti saugos diržą. Paklausiau vairuotojo, kodėl šis stringa, jis atsakė: „nesisek, juk netoli važiuojame“. Galiausiai, prisisegti pavyko, o prieš įsukant į kiemą, į mūsų automobilio galą įvažiavo sunkvežimis, vežęs didelį krovinį. Net prisisegusi saugos diržą nuo smūgio lenkiausi į priekį, vėliau jaučiau kaklo skausmą, važiavau į ligoninę. Bijau pagalvoti, kas būtų nutikę, jei nebūčiau segėjusi saugos diržo“, – kalbėjo vairavimo instruktorė.

Statistika rodo, jog daugiausia rimtų sužalojimų patiriama važiuojant būtent nedideliu greičiu. Kai kurie žmonės save ramina, kad važiuoja netoli, greitis mažas, nieko blogo nenutiks, tad saugos diržo, ypač automobilio gale, segtis nereikia, nors iš tiesų save klaidina. Saugotis privalu net ir trumpos kelionės metu. Šis patarimas ypač aktualus tėvams, kas rytą vaikus vežantiems į ugdymo įstaigas.

Vaikai nukenčia ypač dažnai

Kaip parodė vairuotojų apklausa, tik pusė 3–12 metų ir 63 proc. iki 3 metų vaikų tėvų nurodė, kad vaikus visada sodina į jiems pritaikytą specialią kėdutę. Priežastys, kodėl to nedaro, įvairios: važiuoja netoli namų, vaiką galinėje sėdynėje laiko kitas suaugusysis, vaikas verkia, neturi reikalingos kėdutės, tėvai skuba arba automobilyje nėra vietos tokiai kėdutei.

„Veždami vaikus ant kelių, neprisegtus, rizikuojame jų sveikata ir gyvybe. Visi tėvai savo vaikams linki visko, kas geriausia, bet pamiršta, kad eismo įvykiuose labai dažnai sužalojami būtent vaikai. Už saugią kelionę, kiek įmanoma, esame atsakingi tėvai ar artimieji. Prisegti vaiką neužtrunka. Jei jis saugiai vežamas nuo gimimo, vaikas vėliau pats noriai segasi saugos diržą, nes tai tampa įpročiu. Vyresni vaikai net pradeda pykti ant tėvų, jei šie pamiršta jį prisegti, sako: „tu manęs nemyli, nori, kad kas nors mane sužalotų?“

Pašnekovės žodžiais, turbūt nė vienas nenorėtume gailėtis, kad pagailėjome penkių sekundžių ir praradome brangiausia, ką turime.

Segtis – laiku

Pašnekovė pritaria, kad saugos diržą būtina segtis prieš automobiliui pajudant iš vietos, kad vairuojant būtų galima sutelkti dėmesį į eismą, abiem rankomis laikyti vairą, laiku sustabdyti automobilį. Jei vairuojant bandoma prisisegti diržą, dėmesys nukreipiamas nuo eismo, automobilis nėra kokybiškai valdomas. „Jei išvažiuojame iš stovėjimo aikštelės, tuo metu segamės diržą, o stovėjimo aikštelėje daug pėsčiųjų, vairuotojas nelaiko rankomis vairo, nes segasi saugos diržą, galvoja apie jį, žvilgsnis nukreiptas žemyn, jis gali nespėti sureaguoti į kliūtį“, – įspėjo vairavimo instruktorė.

Tiki sąmoningumu

Kaip elgtis, jei keleiviai, sėdintys automobilio gale, piktybiškai nesisega saugos diržo? Pašnekovės manymu, jei automobilyje važiuoja jauni žmonės, o vairuotojas draugams nori įtikti, jis, greičiausiai, jų neįspės, nes klaidingai atrodo, jog nesisegti saugos diržo – kieta, kai iš tiesų toks įsitikinimas labai pavojingas. Vyresni žmonės labiau supranta atsakomybę, kai kurie, galbūt, pasirinktų nevežti neprisisegusio keleivio: ne dėl baudų, bet nenorėdami, kad eismo įvykio metu juos pačius sužalotų.

„Aš – už sąmoningumo ugdymą, kad žmogus būtų pats už save būtų atsakingas. Už vaikus, kurie negali patys nuspręsti, kaip elgtis, prisiimti atsakomybę ir padaryti viską, kad šie būtų saugūs, privalo tėvai. Vairuotojai dažnai mano, kad jam nieko neatsitiks, kad eismo įvykis – kažkas tolimo, o tai suteikia daugiau drąsos ir noro rizikuoti. Kalbant apie pradedančiuosius vairuotojus, tikėtina, kad jie rizikuoja iki pirmo eismo įvykio.

Taip, jie mokosi iš savo klaidų, tik norėtųsi, kad nereikėtų iš jų mokytis, nes yra statistika, daugybė skaudžių pavyzdžių. Ar tikrai reikia savo kailiu patirti, jog žinotum, kad reikia prisisegti saugos diržą? Tai labai paprasta ir elementaru“, – kalbėjo pašnekovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.