„Didelė ir struktūrinė mūsų visų problema yra kelių būklė. Ji, be jokios abejonės, atsiliepia švietimo, sveikatos reformų įgyvendinimui. Stebuklų nėra, galima kurti kokius nori modelius, bet jeigu nėra pakankamai finansinių išteklių, kelių būklė Lietuvoje tik prastės. Ir su pavydu žvelgsime į kaimynines Latviją ir Lenkiją“, – antradienį Pakruojyje žurnalistams teigė G.Nausėda.
„Tų sumų, kurios yra numatytos ir planuojamos, iš esmės net nepakanka priežiūrai, būklės palaikymui, jau nekalbant apie gerinimą“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
Visgi Seimo Ekonomikos komitetas spalio pabaigoje pritarė siūlymui 2024 m. biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą. Galutinį sprendimą dėl papildomo finansavimo turės priimti Seimas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, kad visų kelių ir tiltų sutvarkymui Lietuvoje reikėtų apie 10 mlrd. eurų.
