Dyzelinius variklius išvis reikėtų uždrausti, senamiestyje automobiliai
nereikalingi, būtinos lengvatos elektromobiliams ir kitam ekologiškam
transportui – tokie pasiūlymai be paliovos skrodžia interneto platybes.
Virtualių karių nuomonė iškart pasikeičia, kai jie atsitraukia nuo
išmaniųjų įrenginių ekranų ir pabando įsilieti į tikrą miesto eismą.
Tuomet juos gali nustebinti nauji atradimai.
Neįtikėtiną šaršalą sukėlė Kauno gatvėse pastebėta naujovė – pirmosios
juostos, kurios skirtos tik viešajam transportui, sankryžose pažymėtos
ženklais „Įvažiuoti draudžiama“, vairuotojams geriau žinomais kaip
„plyta“. Šis kelio ženklas draudžia šia juosta kirsti sankryžą visiems
automobiliams, išskyrus viešąjį transportą.
Tokių pakeitimų atsirado Savanorių ir Taikos prospektuose, Kęstučio bei
K.Donelaičio gatvėse esančiose sankryžose.
Atsiradę ženklai eismo tvarkos sankryžose nepakeitė, tačiau skaudžiau
gali nukentėti jų nepaisantys vairuotojai, mat už kelio ženklo
„Įvažiuoti draudžiama“ nepaisymą galima net laikinai atsisveikinti su
vairuotojo pažymėjimu.
Kaune nenumatytos lengvatos ir elektromobiliams, mat jie A juosta gali
važiuoti tik tuomet, kai ji paženklinta elektromobilio simboliu. Tokios
lengvatos šiai transporto rūšiai ir nereikia, nes įprasto automobilio
pakeitimas elektromobiliu sumažina tik aplinkos taršą, tačiau
nesprendžia kitų svarbių uždavinių – nesumažina viso transporto
priemonių srauto ir parkavimo vietų užimtumo.
Vos tik pakabinus ženklus iškart pasipylė vairuotojų dejonės dėl būsimų
nepatogumų, visiškai nevykusiai Kaune organizuojamo eismo ir baudas jau
sumokėjusių Kelių eismo taisyklių pažeidėjų nuoskaudos.
Kauno savivaldybės eismo specialistai nieko blogo nepadarė – jie
tiesiog visomis priemonėmis nori išlaisvinti specialią eismo juostą
viešajam transportui, kurio plėtra yra vienas svarbiausių veiksnių
mažinant mieste transporto priemonių skaičių. Ar tai kažkoks nevykęs
tikslas?
Nors vadinamąja A juosta su nedidelėmis išimtimis gali važiuoti tik
viešasis transportas, dalis nuolat skubančių vairuotojų nepaiso tokių
reikalavimų. Tuo galima įsitikinti kiekvieną darbo dienos rytą kad ir
stabtelėjus Taikos prospekto atkarpoje tarp Studentų ir A.Baranausko
gatvių.
Jeigu tuo metu įsitaisytų policijos pareigūnų patruliai, jie surinktų
daugiau baudų negu vadinamasis trikojis už greičio viršijimą.
Susidaro įspūdis, kad Kauno policijos pareigūnai dar labai atlaidūs
tokiems pažeidėjams, nes jų kolegos iš Vilniaus nuolat rengia specialius
reidus, kurių metu tramdo A juosta važiuojančius vairuotojus. Pažeidėjų
nustato tiek, kad nespėja rašyti protokolų. Turbūt kelis kartus daugiau
pažeidėjų nustatoma tik tyrinėjant ties sankryžomis įrengtų niekada
nepavargstančių vaizdo kamerų įrašus.
Žinoma, patogiau važiuoti visomis eismo juostomis. Patogiau ir
automobilį palikti neįgaliesiems skirtose aikštelėse, nes jos visada
įrengiamos pačioje patogiausioje vietoje.
Prireikė poros dešimtmečių, kol dauguma vairuotojų suvokė, kad
neįgalieji yra ypatinga visuomenės dalis ir jiems reikalingos kai kurios
lengvatos. Pasiekti šį tikslą padėjo tiek finansinio poveikio
priemonės, tiek žmonių nepakantumas tokiems pažeidėjams.
Nekyla abejonių, jog prireiks nemažai laiko suvokti, kad A juosta
gatvėje skirta tik viešajam transportui, nors ja nevažiuoti labai
paprasta. Atskriejęs protokolas už pažeidimą gali paspartinti tokį
supratimą.
Prieš kelerius metus Kaunas išgarsėjo nusprendus prie sankryžų
nubraižyti didelius baltus rombus, kurie primena vairuotojams apie
susikirtimą su pėsčiųjų perėja.
Galbūt verta būtų išbandyti dar vieną naujovę – kai kurias eismo
juostas pažymėti 100 ar 200 eurų kupiūrų piešiniais. Gal jie primintų
vairuotojams apie gresiančias išlaidas už Kelių eismo taisyklių
pažeidimus.
