Įsigaliojus įstatymų pakeitimams dėl elektrinių paspirtukų draudimo, Vilniuje gyvenanti Akvilė pasidomėjo savo turimos transporto priemonės savybėmis.
„Konkrečiai šis paspirtukas yra ne sunkusis, o lengvasis, kurio teoriškai nereikėtų drausti. Plius – jo maksimalus greitis yra 25 km/h“, – sako Akvilė.
Akvilės paspirtuko drausti nėra privaloma, tokia pareiga galioja tik savininkams, kurių priemonės yra sunkesnės ir greitesnės, tai yra, sveria daugiau kaip 25 kg ir gali riedėti didesniu kaip 14 km/val. greičiu. Taip pat reikia drausti bet kokio svorio paspirtukus, kurie gali viršyti 25 km/val. greitį. Paspirtuko savininkė Akvilė sako, kad ši priemonė jai labai patogi.
„Sezono metu su paspirtuku važinėju į darbą. Dažniausiai tiek ryte, tiek vakare, kad būtų išvengiama ir kamščių, ir sutaupoma pinigų, sakykime, dėl degalų ar viešojo transporto mokesčių“, – pasakoja mergina.
Paspirtukų vairuotojams keičiasi ne tik draudimo tvarka. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad elektriniais paspirtukais ir kitomis mikrojudumo priemonėmis galės naudotis paaugliai nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik turintys pažymėjimą, kad išklausė mokymo kursą.
„Apie reikalavimus transporto priemonėms – jie yra panašūs kaip ir dviračiams. Turi būti tvarkingas stabdis, garso signalas, priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale transporto priemonė turi turėt raudonos šviesos žibintą, šonuose turi būti oranžiniai šviesą atspindintys elementai“, – reikalavimus paspirtukams vardija Susisiekimo ministerijos atstovas Andrius Karnilavičius.
Visiems paspirtukų vairuotojams aktualus pokytis – sumažintas maksimalus greitis. Nuo šiol elektrinės mikrojudumo priemonės gali važiuoti iki 20 km/val. greičiu, o važiuodamos pro pėsčiąjį – neviršyti 7 km/val. Paspirtukus nuomojančios įmonės atstovas teigia, kad prisitaikyti prie greičio pokyčių nebuvo sunku.
„Mūsų paspirtukai centralizuotai gali sumažinti greitį. Greičio ribojimus naudojame jau ne pirmąjį sezoną ir matome tikrai teigiamus pokyčius, kai paspirtukai važiuoja lėčiau“, – tikina „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Benas Jurlovas.
Nuomojamų paspirtukų maksimalų leistiną greitį kontroliuoti paprasta.
„Sakykime Vilnius, pagrindinė Vilniaus gatvė – mes sistemiškai uždedame tam tikrą vietą, kad ten greitis bus automatiškai sumažintas ir visi paspirtukai, įvažiavę į tą zoną, važiuoja sumažintu greičiu“, – pavyzdį pateikia B.Jurlovas.
Nuomotu paspirtuku net norint greičio viršyti nepavyks, tačiau asmeninių elektrinių mikrojudumo priemonių savininkus pareigūnai pasiruošę kontroliuoti.
„Tokių eismo dalyvių kontrolė iš esmės galima tik kontaktiniu būdu. Tai yra, kai vykdomos policinės, prevencinės priemonės ir pareigūnai užfiksavę pažeidimą greičio matavimo priemonėmis fiziškai sustabdo tokios transporto priemonės vairuotoją.
Todėl policija, pagal galimybes, skirs pajėgas ir kontroliuos elektrinių mikrojudumo priemonių dalyvavimą viešajame eisme“, – paspirtukininkus perspėja policijos atstovė Jorūnė Liutkienė.
Policijos departamento duomenimis, iki šiol kasmet buvo fiksuojama apie 200 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai ar elektrinių paspirtukų vairuotojai. Nuo šiol atsiradus elektrinių mikrojudumo priemonių kategorijai, bus galima tiksliau nustatyti, kiek elektrinių paspirtukų patenka į eismo įvykius.
