„Kauno geležinkelio mazgas apjungs geležinkelių kelius, kurie Kauną apjuos iš pietinės ir šiaurinės pusių, apims Kauno geležinkelio stotį ir Kauno intermodalinio terminalo prieigas. Naujoji europinio geležinkelio infrastruktūra – reikšmingas impulsas ilgalaikiam viso regiono socialiniam ir ekonominiam augimui bei geresniam susisiekimui“, – pranešime sakė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
„Artimiausiu metu bus pasirašoma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo bei įgyvendinimo Kauno geležinkelio mazge. Be to, paraleliai ruošiamasi ir Kauno keleivinės stoties, taip pat atskirų infrastruktūros objektų – automobilių ir geležinkelių viadukų, pervažų – šiame geležinkelio ruože projektavimo veikloms. Planuojama, kad pastarųjų infrastruktūros objektų projektavimo darbai prasidės šių metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Kauno mazge bus nutiesti europinės vėžės pagrindiniai ir atvykimo bei išvykimo keliai prie esamų Kauno stoties rūmų. 1520 mm pločio vėžės keliai bus perkelti į pietinę stoties pusę.
Siekiant geresnio susisiekimo ir eismo saugumo, įrengiant Kauno geležinkelio mazgą, planuojama pastatyti penkis naujus geležinkelio viadukus ir du naujus tiltus virš Jiesios upės, rekonstruoti arba išplatinti penkis jau esamus tiltus.
Taip pat numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, o saugiam pėsčiųjų ir automobilių judėjimui įrengti 7 automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas.
Įgyvendinat infrastruktūros vystymo plano sprendinius bus įrengtas geležinkelio kelias ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas– Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia. Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių, visas ruožas bus elektrifikuotas.
Kauno mazgo infrastruktūros vystymo plano sprendiniai visuomenei pristatyti pernai kovą. Vyriausybė birželio mėnesį jau patvirtino ir priežiūros depų Kaune ir Panevėžyje specialųjį planą.
Šiuo metu vyksta baigiamosios teritorijų planavimo veiklos ir kituose ruožuose: nuo Kauno iki Vilniaus ir nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Numatoma, kad jų infrastruktūros vystymo planai bus patvirtinti iki 2024 m. vidurio.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
