Kad į avarijas pakliuvę žmonės nebeliktų priklausomi nuo aplinkybių ir kitų malonės, nuo 2015-ųjų spalio visuose naujuose automobiliuose turės būti montuojama automatinė pagalbos iškvietimo sistema „eCall“.
Tai trečiadienį įtvirtino Europos Parlamentas, 485 parlamentarams pasisakius „už“ ir 151 „prieš“. Europos pareigūnų skaičiavimu, dėl šios sistemos visoje ES per metus galėtų būti išgelbėta net 2,5 tūkst. gyvybių.
BPC pradėjo ruoštis
Tačiau norint, kad pagalbos iškvietimas tikrai veiktų, nepakanka į naują automobilį įmontuoti apie 100 eurų kainuojantį prietaisą. Jo siunčiamą signalą numeriu 112 turi sugebėti priimti ir suprasti bendrieji pagalbos centrai (BPC) visoje Europoje.
Trisdešimtyje Europos valstybių ši sistema jau veikia nepaisant to, kad kol kas pagalbos sistemą gamintojai montuoja ne į visus automobilius. Tačiau Lietuvoje dar tik pradedama ruoštis būsimai naujovei.
Lietuvos BPC viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas tvirtino, kad šiuo metu BPC kartu su Centrine projektų valdymo agentūra derina, kaip galėtų būti priimami automobilių siunčiami duomenys.
„Šiuo metu esame pasiruošimo stadijoje, - tvirtino T.Maroščikas. - Iki kitų metų vidurio programą turėtume įsidiegti.“
Reaguos visos tarnybos?
Pasak jo, BPC darbuotojai automobilio atsiųstame pranešime turės matyti kokiu būdu skambutis buvo aktyvuotas (signalas gali būti siunčiamas automatiškai arba vairuotojui nuspaudus mygtuką), automobilio kryptį, kuri aktuali, jei nelaimė kilo kelyje su skiriamąja juosta, ir tikslias koordinates.
Tačiau pašnekovas pripažino, kad ši informacija greičiausiai nesuteiks daug informacijos apie pačios avarijos mastą. Liks neaišku kiek žmonių sužalota, ar yra prispaustųjų, todėl BPC nežinos, kiek greitosios pagalbos automobilių siųsti ir ar reikia ugniagesių-gelbėtojų pagalbos.
„Aš manau, kad tai tolesnių sąveikų su pagalbos tarnybomis klausimas. Man atrodo, kad visos trys tarnybos – policija, greitoji ir ugniagesiai – galėtų važiuoti ir pirmieji nuvykę kitiems praneštų apie padėtį“, - svarstė T.Maroščikas, tačiau neslėpė, kad reikia išspręsti dar daug organizacinių klausimų, kad sistema iš tiesų veiktų.
Kol kas dar nėra visiškai aišku ir kaip apsisaugoti nuo techninių klaidų, jei automobilis išsiųstų pranešimą kai pagalba nereikalinga.
„Reikia tikėtis, kad susilietus mašinoms stovėjimo aikštelėje sistema nesuveiks. Būtų labai negerai, jei tarnybos važiuotų į tokį įvykį, kai kitur iš tiesų reikia pagalbos“, - vylėsi jis.
Žmogaus pranešimas - patikimesnis
Avarijos liudininko skambutis gerokai patikimesnis. Kai apie nelaimę telefonu praneša žmogus, jo prašoma papasakoti daugiau aplinkybių.
„Prašome apibūdinti vietą, kas atsitiko, ar yra nukentėjusiųjų – nuo to priklauso reagavimas. Bandome išsiaiškinti ar reikia greitosios medicininės pagalbos, kiek automobilių siųsti, ar yra užspaustų žmonių. Tai irgi aktualu, nes esant reikalui siunčiame ugniagesius-gelbėtojus.
Aiškinamės, kokie sužalojimai ir galime sujungti su greitosios pagalbos medikais, kurie pataria, ką daryti“, - aiškino T.Maroščikas.
Tačiau nepaisant automatinės pagalbos iškvietimo sistemos ribotumo, BPC atstovo manymu, ji reikalinga. „Esame Europos Sąjungos dalis. Turi būti bendra sistema, kad žmogus žinotų, jog nutikus nelaimei kažkas priims skambutį. Pagalbos centrai signalą priims ir užsienyje, kur dėl kalbos nemokėjimo galbūt nepavyktų susišnekėti“, - sakė jis.
Reikalingiausia Skandinavijoje
Labiausiai „eCall“ sistemos laukia Skandinavijos šalys – Norvegija, Švedija ir Suomija. Dėl mažo gyventojų tankumo ir didelio valstybių ploto jose yra daugybė kelių, kuriais pravažiuoja vos keli automobiliai per parą. Ten susidūrus su laukiniu gyvūnu ar nulėkus nuo kelio sužaloto vairuotojo gali niekas nepastebėti kelias valandas, o nesulaukęs pagalbos žmogus gali mirti.
Lietuvoje tokių retai važiuojamų kelių gerokai mažiau, tačiau yra. Taip pat sistema turėtų būti labai naudinga naktį, kai mažiau žmonių keliauja. Tokiu atveju ir menka informacija apie avariją galėtų išgelbėti gyvybę.
