Apskaičiavo, kokiu greičiu lekiant galima išvengti radarų

Greičio mėgėjams vis neduoda ramybės klausimas kokiu greičiu lekiant pavyktų apgauti stacionarius radarus ir pasprukti nepastebėtiems. Lesterio (Jungtinė Karalystė) universiteto studentai rado atsakymą, kaip reiktų pravažiuoti pro greičio matavimo prietaisą, norint išsisukti nuo baudos.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 25, 2014, 6:54 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 3:17 AM

Tiesa, tai teorinis apskaičiavimas, nes tokio greičio pasiekti nepavyktų net patiems galingiausiems superautomobiliams. Joks radaras neužfiksuotų 190 mln. km per valandą keliaujančio automobilio.

Tai siekia šeštadalį šviesos greičio ir jokia žmogaus sukonstruota transporto priemonė negali važiuoti taip greitai. Taigi, patikimiausiu būdu išvengti radarų lieka leistino greičio laikymasis, rašo phys.org.

Studentų skaičiavimai pagrįsti Doplerio efektu – fizikos reiškiniu, kai objekto skleidžiamos šviesos ar garso bangos stiprėja arba silpnėja objektui judant link arba nuo stebėtojo.

Kalbant apie šviesą, dėl kurios automobilis tampa matomas, Doplerio efektas sukelia „raudonavimą“ - nuo stebėtojo tolstančio objekto atspindima šviesa artėja link infraraudonųjų spindulių. Kuo greičiau objektas juda, tuo didesnė dalis jo skleidžiamų šviesos bangų persikelia į žmogaus akiai nematomų infraraudonųjų spindulių spektrą.

Tai reiškia, kad teoriškai įmanoma tiek „pastumti“ registracijos numerių atspindimą šviesą, kad ji patektų į infraraudonųjų arba ultravioletinių (priklausomai nuo to, ar iš priekio, ar iš galo „šauna“ radaras)

Studentų teigimu, kamera turėtų aptikti panašaus dažnio šviesą, kaip ir žmogaus akis – maždaug 400-790 terahercų.

Automobilių numeriai Didžiojoje Britanijoje yra geltoni, taigi jų šviesos dažnis siekia apie 515 terahercų.

Kad apskaičiuotų reikiamą automobilio greitį, kuris pastumtų šį dažnį žemiau 400 terahercų ribos, studentai panaudojo lygtis, naudojamas astronomų, skaičiuojančių tolimų žvaigždžių greitį.

„Būtų labai smagu, jei galėtume tapti nematomi. Gaila, kol kas technologijos nėra tokios pažengusios. Norėčiau matyti, kad ateityje, kai galėsime keliauti tarp žvaigždžių, tarpgalaktinės greičio kameros turės ieškoti ir nematomų kosminių laivų“, - sakė tyrimą atlikęs 21 metų amžiaus studentas Danas Worthy.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.