Rusvą „Ford Fiesta“ vairavusi moteris dideliu greičiu rėžėsi į visureigio „Toyota RAV-4“ šoną ir nė nestabtelėjusi nuvažiavo. Jos poelgiu baisėjosi daugelis skaitytojų, tačiau nepastebėta neliko ir visureigio vairuotoja, nes pasimetusi ir išsigandusi moteris po smūgio taip pat nesustojo ir nuriedėjo tolyn.
Ar galima sakyti, kad ji taip pat pabėgo iš avarijos vietos? Ką tokiu atveju daryti, jei kitas vairuotojas sprunka – stoti ar vytis? Tokią dilemą aiškina teisininkė Virginija Jalozaitė:
„Visų pirma, norėtųsi pakomentuoti nukentėjusiojo veiksmus, po to, kai įvyko eismo įvykis. Suprantama, kad tikriausiai šį vairuotoją galėjo ištikti mini šokas, jis galbūt pats tikėjosi pasivyti pastarojo automobilį apgadinusią moterį, tačiau vis dėlto, pirmiausia, kaip nurodo Kelių eismo taisyklės (toliau – KET arba Taisyklės).
Kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių nustatyta tvarka (įjungti avarinę šviesos signalizaciją, o jei ji sugedusi, ne arčiau kaip 25 m atstumu pastatyti avarinio sustojimo ženklą).
Labai svarbu pažymėti, kad jokiu būdu nei nukentėjęs asmuo, nei eismo įvykio kaltininkas negali pasišalinti iš įvykio vietos, nes faktiškai jų statusas (kas yra kaltas dėl eismo įvykio, o kas – nukentėjęs tokiais atvejais fiksuoja policija ir teismas) toks pats.
Todėl tiek pirmajam, tiek antrajam gali būti taikoma tokia pati atsakomybė už šį pažeidimą: bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Teismų praktika, aišku, rodo, kad už tokį pažeidimą visada yra baudžiamas eismo įvykio kaltininkas, o nukentėjusieji dažniausiai nepasišalina, tačiau asmenine nuomone manytina, kad privalote likti įvykio vietoje, nes pirma, neturėtumėte būti visiškai užtikrintas, kad nebūsite pripažintas pats kaltu dėl eismo įvykio, o antra, atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos gali grėsti abiems vairuotojams.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. subjektą, atsakantį pagal šį straipsnį, įvardija kaip „vairuotoją, susijusį su įvykiu“, neįvardindamas konkretaus statuso – „nukentėjusysis“ ar „kaltininkas“. Be to, reikia turėti omenyje, kad ATPK 130 str. 3 d. bendrai numato atsakomybę bet kuriam eismo dalyviui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję.
Antroji pareiga eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims numatyta tiek Taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Įstatymas): pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, o taip pat neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.
Išimtys, kuomet apie įvykį neprivaloma pranešti policijai, yra numatytos KET. Nepranešti policija galima tais atvejais, jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių.
Kadangi šiuo konkrečiu atveju tokios išimtys netaikomos, tai plačiau jų nenagrinėsime. Tikimės, kad aptariamo įvykio metu nebuvo sužeisti žmonės, todėl apie tai, kaip elgtis, kai eismo įvykio metu yra sužeistų ar žuvusių žmonių, taip pat nekomentuojama.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą, kur užfiksuos visas įvykio aplinkybes. Su administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija žalą patyręs vairuotojas galės kreiptis į savo draudiką dėl transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo.
Toliau visą situaciją tirs ir aiškinsis policija bei atitinkamas apylinkės teismas (kadangi ATPK 224 straipsnis tokių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą priskiria rajonų (miestų) apylinkių teismų kompetencijai). Draudikas taip pat savo ruožtu imsis veiksmų dėl sumokėtų sumų susigrąžinimo iš įžūliai besielgiančios ponios.
Ponią, kuri sukėlė šį atgarsį sukėlusį eismo įvykį, galima būtų tik informuoti, kad, jei ji teisėsaugos institucijų bus pripažinta kalta dėl eismo įvykio, tokie jos veiksmai gali patekti (mažiausiai) bent į dvi administracinių teisės pažeidimų sudėtis: pasišalinimą iš įvykio vietos (ATPK 130 straipsnis), pavojingą ir chuliganišką vairavimą (ATPK 124/2 straipsnis).
Kokią atsakomybę sukelia pasišalinimas iš įvykio vietos jau aptarėme, o štai pavojingas vairavimas gali užtraukti baudą vairuotojai nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o jei dar ir jos veiksmuose bus nustatyta, kad kelių eismo taisykles ponia pažeidė dėl chuliganiškų paskatų, tuomet bauda gali siekti nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
Žinoma, pateikiame tik bendrąsias teisės aktuose nurodytas nuostatas, tačiau ištyrus konkrečias ir papildomas įvykio aplinkybes bei paaiškėjus kitiems faktams (pvz. kad ponia vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, arba buvo neblaivi ar apsvaigusi nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, ar galbūt yra kokių nors lengvinančių aplinkybių), atitinkamai gali keistis ir atsakomybė už padarytą (-us) teisės pažeidimus.
Asmenine nuomone, manytina, kad būtent grubus ir neadekvatus vairuotojos poelgis po įvykio (pasišalinimas iš jo) ir suponuoja mintį apie chuliganiškų paskatų buvimą jos elgesyje. Kitu atveju, t.y. jei įvykus net ir tokiam grubiam eismo įvykiui, pažeidėja būtų sustojusi ir tinkamai vykdžiusi kitas teisės aktų numatytas pareigas, jos veiksmuose chuliganiškumo požymių įžvelgti būtų turbūt neįmanoma, be to, negrėstų baudos bei vairuotojo teisių atėmimas, o padarytą žalą pagal civilinės atsakomybės draudimą (žinoma, jei jį turi ir jis galioja) atlygintų jos draudikas.“
